Tačiau ne kiekvienas verslo augimas skolintomis lėšomis baigiasi augimu. Kartais tai tampa papildoma našta, kuri ima veikti kasdienius sprendimus.
LKU kredito unijų grupę prižiūrinčios Lietuvos centrinės kredito unijos Kreditų rizikos skyriaus vadovė Aušra Baranovė sako, kad pati paskola nėra nei gera, nei bloga – svarbiausia, ar ji verslui kuria ilgalaikę vertę ir ar jos našta išlieka valdoma ne tik geriausiu, bet ir sudėtingesniu laikotarpiu.
Kada skola pradeda stabdyti verslo augimą?
Susiję straipsniai
Ekspertės teigimu, sveikas skolinimasis prasideda nuo labai paprasto klausimo – ar verslas aiškiai supranta, kaip paskola bus grąžinta, ir ar jos aptarnavimas nekels įtampos kasdienėje veikloje.
„Skola turėtų padėti verslui augti, o ne tapti pagrindiniu rūpesčiu. Jei paskolos grąžinimas remiasi vien optimistine viltimi, kad ateityje pavyks uždirbti daugiau, o šiandien pinigų srautai yra įtempti – tai ženklas, kad finansinė našta gali pradėti stabdyti verslą“, – įspėja pašnekovė.
Anot jos, tokiose situacijose įmonės dėmesys nukrypsta nuo augimo ar strateginių sprendimų į kasdienį išgyvenimą – kaip laiku padengti turimus įsipareigojimus ir išlaikyti stabilų pinigų srautą.
„Sveikas santykis su paskola reiškia pasiskolinti tiek, kiek verslas gali aptarnauti net ir ne idealiomis sąlygomis“, – pažymi specialistė.
Anot LKU grupės kredito unijos atstovės, dėl finansavimo verta tartis dar prieš priimant sprendimą skolintis – ankstyvas situacijos įsivertinimas dažnai padeda išvengti brangiai kainuojančių klaidų, o tam neretai pakanka pokalbio su kredito unijos ar kitos kredito įstaigos specialistu.
Net iš pažiūros stabilūs rodikliai gali slėpti riziką
A. Baranovė pabrėžia, kad viena dažniausių klaidų – manyti, kad viskas kontroliuojama tol, kol verslas veikia „pagal planą“, kai pajamos padengia išlaidas, tačiau nenumatytiems atvejams nelieka jokios finansinės pagalvės.
„Versle netikėtumai yra labiau taisyklė nei išimtis: gali sugesti įranga, vėluoti kliento apmokėjimas, sutrikti tiekimo grandinė ar netikėtai išaugti veiklos kaštai.
Jei net ir nedidelis sukrėtimas išbalansuoja pinigų srautus ir sukelia įtampą dėl įsipareigojimų vykdymo – tai vienas ženklų, kad finansinė našta verslui galbūt per didelė“, – pažymi ekspertė.
Finansavimas turi kurti ilgalaikę vertę
Finansavimo poveikis verslui priklauso ne nuo jo prieinamumo, o nuo to, kokį rezultatą jis sukuria ilguoju laikotarpiu.
A. Baranovės teigimu, prieš skolinantis verta sau atsakyti į esminį klausimą – ar ši paskola padės verslui uždirbti daugiau ir veikti efektyviau?
„Jei po paskolos panaudojimo nelieka jokios ilgalaikės naudos, tikėtina, kad kalbame ne apie investiciją, o apie trumpalaikės problemos sprendimą“, – sako ji.
Vis dėlto ekspertė pabrėžia, kad apyvartinio kapitalo finansavimas savaime nėra blogas sprendimas – jis dažnai būtinas veiklos tęstinumui ar augimui suvaldyti. Tačiau vienas pagrindinių iššūkių – atskirti, kada finansavimas padeda augti, o kada juo tiesiog lopomos nuolatinės pinigų srautų problemos.
Dažniausios verslų klaidos planuojant finansavimą
Finansavimo planavimas dažnai atsiremia į sprendimus, kurie priimami dar prieš pasiekiant kredito uniją ar banką.
Viena dažniausių klaidų – pernelyg siauras finansų planavimo horizontas.
„Pinigų srautai dažnai planuojami reaguojant į šiandienos situaciją, o ne žiūrint kelis mėnesius į priekį. Tuomet sprendimai tampa reaktyvūs, ne strategiški“, – teigia A. Baranovė.
Ji priduria, kad jaunesni verslai neretai per optimistiškai vertina augimo scenarijus, neįsivertindami realių laiko ir piniginių kaštų.
Dar viena klaida – netinkamai parinktas finansavimo tipas.
„Kartais ilgalaikės investicijos finansuojamos iš apyvartinių lėšų, o vėliau ieškoma trumpalaikio finansavimo kasdienei veiklai palaikyti. Toks sprendimas gali būti gerokai brangesnis.“
Pašnekovė pažymi, kad vertinant paraiškas, būtina realistiškai vertinti situaciją. Pernelyg optimistinės prognozės ar iki galo neįvertintos sąnaudos dažnai tampa problema dar prieš priimant sprendimą skolintis.
Kada finansavimo geriau atsisakyti?
Anot A. Baranovės, vien tai, kad finansavimas prieinamas, dar nereiškia, jog jį būtina imti. Kiekvienas finansinis įsipareigojimas turėtų būti pasvertas.
„Paskola nėra tik papildomi pinigai sąskaitoje – tai įsipareigojimas, kurį reikės grąžinti su palūkanomis. Jei nėra aiškaus plano, kokią vertę ji sukurs, skolintis nereikėtų.“
Tai ypač aktualu jauniems verslams, kurie kartais finansavimą vertina kaip „atsarginį variantą“.
Tuo tarpu sveikas santykis su skola reiškia, kad ji padeda verslui judėti į priekį.
„Skola turėtų kurti vertę – padėti investuoti į plėtrą, efektyvumą ir stabilų augimą. Svarbiausia, kad įsipareigojimai būtų proporcingi verslo galimybėms juos vykdyti“, – sako LKU kredito unijų grupės ekspertė.