„Panašu, kad dėl praeitos savaitės evakuacijos Vilnius neteko maždaug 19,5 mln. Eur. pridėtinės vertės. Tai yra tikrai nedideli skaičiai“, – oro pavojaus įtaką ekonomikai „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ pirmadienį skaičiavo ekonomistas.
Jis taip pat paskaičiavo, kad jei dėl paskelbto oro pavojaus ekonomikos aktyvumas valandai stotų visoje šalyje, tai reikštų maždaug 43 mln. Eur nuostolį.
„Statistiškai mes, tikėtina, to nelabai ir pamatytume. Manome, kad ekonomikos augimas šiemet sieks 2,6 proc. – tokiu atveju jis siektų 2,55 proc., bet tai vis tiek būtų 2,6 proc.“ – prognozėmis dalijosi A. Izgorodinas.
Slėptuvėse kalbinti vilniečiai – apie baimę ir pasiruošimą: kol neatsitinka atrodo, kad tai juokai
Vis dėlto jis atkreipė dėmesį, kad tai – tik teoriniai skaičiavimai. O kad Lietuvos ekonomikos augimas sulėtėtų 1 proc., ekonomisto teigimu, oro pavojaus metu vykstančių evakuacijų trukmė per metus turėtų sudaryti apie 20 valandų.
„Ir tai – su sąlyga, kad apskritai viskas sustoja. Ir pramonė, ir mažmeninė prekyba, ir paslaugos, ir taip toliau, kas, realybėje, tikėtina, nebūtų taip drastiška“, – pastebėjo jis.
Jei šalies oro teritoriją toliau kirstų dronai ir būtų vykdomos evakuacijos, A. Izgorodinas svarsto, kad dėl to galėtų nukentėti nekilnojamojo turto (NT) rinka. O jei tiksliau – prabangus būstas.
„Tiek sostinėje, tiek galbūt ir pajūryje. Jei geopolitinis neapibrėžtumas didėtų, tai tikrai gali sulėtinti šio sektoriaus plėtrą ir kainų dinamiką“, – svarstė jis.
Susiję straipsniai
O kai kur vartojimas gali ir paspartėti.
„Ypač ilgo galiojimo maisto produktų – jei tokie atvejai kartosis, dalis žmonių pirktų įvairius ilgo galiojimo produktus šiek tiek avansu, sakykime, į sandėlį, kad būtų galima išvengti lėkimo į parduotuves tuo metu, kai yra skelbiamos evakuacijos“, – svarstė jis.
Kita vertus, neapibrėžtumas jau tęsiasi nuo 2022 m., pastebėjo A. Izgorodinas. Dėl šios priežasties jis mano, kad tiek verslas, tiek gyventojai prie to jau yra prisitaikę.
O galimus ekonomikos praradimus gali kompensuoti gynybos finansavimas.
R.Danisevičiaus nuotr.
„Įmonės, kurios turi patirties su gynyba, jos jau iš tiesų gauna pakankamai daug užsakymų. Ir tie užsakymai visame jų portfelyje labai stipriai kyla. Manau, kad kuo dažniau matysime tuos įskridimus, tuo didesnį finansavimą gausime gynyboje“, – samprotavo jis.
Ekonomisto teigimu, Lietuvos ekonomikos ciklo perspektyvos šiuo metu išlieka stabilios.
„Istoriškai jis tikrai lieka pakankamai aukštame lygyje. Turime ir pensijų reformos šiokį tokį teigiamą poveikį, ir avansinę pramonės gamybą.
Bet, sakyčiau, vasaros pabaiga arba rudens pradžia gali būti ekonomikos sulėtėjimo pradžia“, – prognozavo ekonomistas.
Pasatarąją prognozę jis sieja su karu Artimuosiuose Rytuose ir Hormūzo sąsiauriu – jei pastarasis liks uždarytas, naftos ir europietiškų dujų kaina liks dabartiniame lygyje. Vis dėlto, jei konfliktas išsispręs, tikėtinas didžiulis ekonomikos aktyvumo šuolį.