Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), gegužės 18-ąją gavusi informaciją iš užsienio – iš Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemos RASFF („Rapid Alert System for Food and Feed“), net nepatikrinusi siuntų paviešino, kad gautoje vištienoje yra salmonelių, taigi – ir mūsiškėje“, – sakė 163 parduotuves Lietuvoje turinčios bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos įmonės „Rivona“ generalinis direktorius Dainius Dundulis.
Pasak jo, VMVT suklaidino vartotojus, nes į Lietuvą tos Lenkijos įmonės atgabenta vištiena nebuvo užkrėsta salmonelėmis. Nepaisant to, ja prekiavusiems prekybininkams tebegresia baudos.
Baudžia nė nepatikrinę
Susiję straipsniai
Pasak D.Dundulio, VMVT, atsižvelgdama tik į RASFF informaciją, produkciją liepė atšaukti iš prekybos.
„VMVT neįsitikino, ar į Lietuvą įvežta tos pačios partijos numerio vištiena tikrai yra užkrėsta, tačiau ir mums, ir kitiems prekybos tinklams tebegresia baudos už tai, kad esą prekiavome užkrėsta vištiena.
Iš tikrųjų salmonelių į Lietuvą iš Lenkijos atvežtoje vištienoje nebuvo. Tačiau taip buvo suklaidinti pirkėjai, kurie gavo informaciją apie esą nesaugų maistą.
Neseniai už panašų „faktą“ mums jau teko susimokėti baudą, kai „Rivonos“ mėsos gamybos padalinys gavo vištienos siuntą iš Lenkijos ir to paties gamintojo vištienoje, eksportuotoje į kitą ES šalį, buvo aptikta salmonelių.
Tuo metu „Rivonai“ skirtos vištienos siuntos VMVT taip pat nepatikrino“, – kalbėjo D.Dundulis.
Pasak jo, salmonelėmis šviežia mėsa nebūtinai gali būti užkrėsta paukščius užauginusioje įmonėje ar skerdykloje. Tai gali nutikti ruošiant jos pusgaminius kulinarijos cechuose ar jau atvežus į konkrečią parduotuvę, kurioje buvo pažeistos sanitarinės sąlygos.
„Toks nemalonus, anekdotinis atvejis mums nutiko jau ne pirmą kartą.
Kuo ir kaip nusikalto Lietuvos gamintojai ar prekybos tinklai, jei tarptautinio tiekėjo užkrėsti gaminiai pateko į prekybą kitose ES šalyse? Mes net neturime informacijos, kurioje šalyje tai nutiko – kurioje iš ES šalių konkrečiai buvo rastas užkratas“, – kalbėjo D.Dundulis.
Tyrimų išvados vėluoja
Pasak D.Dundulio, pirkėjams pravartu būtų žinoti, kad galimai nesaugi vištiena realiai nė negali būti išimama iš prekybos, nes paprasčiausiai ji jau būna išparduota. Ir tai nutinka anaiptol ne dėl prekybos tinklų kaltės.
„To priežastis yra paradoksali. Tuomet, kai vištieną tiria VMVT, tyrimų rezultatų sulaukiama po geros savaitės ar dar vėliau. O šviežios vištienos pardavimo terminas tesiekia septynias paras.
Jei VMVT tyrimai parodo, kad vištiena galimai nesaugi, ji jau seniai būna realizuota ir, tikėtina, suvalgyta“, – tokia kontrolės keistenybe stebėjosi „Norfos“ vadovas.
Pavyzdžiui, būta atvejo, kai įmonė, esanti Lenkijoje, prekybai vištieną patiekė balandžio 13 dieną. Kad joje yra salmonelių, paaiškėjo balandžio 20-ąją, vadinasi, oficialiai tai buvo paskutinė jos realizacijos diena.
„Tačiau dar labiau šokiruoja tai, kad mes informaciją apie galimai nesaugią tos partijos vištieną pirmiausia gavome iš paties tiekėjo, ir tai nutiko net po poros savaičių – gegužės 5-ąją.
Kad tos partijos vištieną reikia išimti iš prekybos, VMVT dokumentas mus pasiekė gegužės 10 dieną, o RASFF sistemoje apie tai apskritai buvo paskelbta gegužės 11-ąją – praėjus kone mėnesiui nuo pagaminimo datos.
Už šį atvejį mums taip pat gresia bauda. Ir tokie nutikimai vyksta nuolat“, – VMVT sprendimų logika suabejojo D.Dundulis.
Pasak jo, vištienos, kuri buvo tinkama vartoti iki balandžio 24 dienos, parduotuvėse seniai nebeliko, bet prekybos tinklas vis tiek privalo paskelbti apie jos atšaukimą iš rinkos.
„Dar „nuostabiau“, kad VMVT skelbime nurodytas partijos numeris pirkėjams nieko nesako, nes to numerio ant pakuočių nė nebuvo. Apie tai, kad balandį įsigijo galimai nesaugų gaminį, pirkėjai galėtų išsiaiškinti tik pagal galiojimo terminą, nurodytą ant pakuotės“, – užsiminė D.Dundulis.
Sumoka ir už vandenį
Pasak D.Dundulio, medžiodamos „salmoneles“ valstybės institucijos pro pirštus žiūri į tokias situacijas, kuriose pirkėjai iš tiesų yra klaidinami.
„Žodžių derinys „šviežios mėsos gaminys“ skamba keistai, galima manyti, nelogiškai, bet taip yra daugeliu atvejų, kai pirkėjai parduotuvėje įsigyja į vakuuminę ar paprastą pakuotę supakuotos šviežios kiaulienos, vištienos ar jautienos“, – patikino D.Dundulis.
Pasak jo, kone visa vakuumuota ir sufasuota mėsa yra injektuota. Į ją, naudojant specialią įrangą, yra suleista apie 5–15 proc. jos svorio sudarančio sūrymo ar marinavimo tirpalo.
Taip padidintas mėsos svoris padengia pakavimo ir pakuotės sąnaudas ir suteikia galimybę ją parduoti gaunant didesnį pelną.
„Etiketėje ant tokios mėsos pakuotės turėtų būti nurodyta, kaip ir kai kuriose Vakarų šalyse, kad tai mėsa „su pridėtu vandeniu“, ir nurodytas pridėto vandens kiekis procentais.
Juk pigiau mokėdami už „šviežios mėsos gaminį“ pirkėjai realiai sumoka ir už joje esantį vandenį.
Tokio praskiesto produkto vizualiai neįmanoma atskirti nuo tikros šviežios mėsos.
Tai paaiškėja tik tada, kai kepant mėsą keptuvė prisipildo skysčių arba suyra kepami kotletai“, – paaiškino D.Dundulis.
Paklausą išaugina sezonas
Pasak D.Dundulio, pasitaiko, kad kepsnių sezono metu „Norfos“ tinklo parduotuvėse pritrūksta šviežios skerdienos, kurią tiekia „Rivonos“ mėsos perdirbimo padalinys. Tokiais atvejais tinklo parduotuvėse pirkėjams pasiūloma supakuotos šviežios mėsos.
„Sezono metu dažniausiai pritrūkstame sprandinės, kurią žmonės gausiai perka ir marinuoja šašlykus.
Tokiais atvejais ją papildomai tiekia didieji mūsų šalies ar užsienio mėsos tiekėjai.
Absoliuti dauguma jų sufasuotos šviežios mėsos yra injektuota, tad pirkdami ją vakuumuotą žmonės turi žinoti, kad įsigyja specialiu tirpalu prisodrintos kiaulienos ar vištienos. Marinuotoje mėsoje taip pat visada yra druskos ar marinato tirpalo“, – paaiškino „Norfos“ vadovas.
Pasak jo, patartina, kad pirkėjai, kurie nori įsigyti šviežios mėsos, o ne injektuotų jos gaminių, rinktųsi pačioje parduotuvėje išpjaustytą, nepakuotą mėsą.
Daugumoje „Norfos“ tinklo parduotuvių įrengti mėsos išpjaustymo padaliniai, į kuriuos šešiskart per savaitę tiesiai iš „Rivonos“ skerdyklos atvežamos kiaulių puselės.
Mėsininkai jas ten pat išpjausto ir iš karto sudeda į parduotuvės mėsos skyriuje esančias vitrinas – šaldytuvus.
Šias kiaulių puseles tiekiantis „Rivonos“ mėsos perdirbimo padalinys kas mėnesį „Norfos“ tinklui patiekia maždaug 2 tūkst. tonų kiaulienos.
Pernai jame buvo paskersta per 250 tūkst. kiaulių. Tai daugiau nei trečdalis Lietuvoje per metus paskerdžiamų šių gyvulių.
Valstybės institucijos neretai klaidina pirkėjus
„Pagal tam tikrą sistemą „Norfos“ parduotuvėse patys reguliariai tikriname gautą šviežią mėsą. Tai darome siekdami išsiaiškinti, ar kuris nors tiekėjas nepatiekė nesaugių produktų, ir tai, ar pačios mūsų tinklo parduotuvės tinkamai laikosi higienos reikalavimų“, – sakė D.Dundulis.
RASFF sistemos duomenimis, šiemet nuo sausio pradžios iki gegužės 19 d. buvo pateikti 53 pranešimai apie ES šalyse nustatytus patogeninius mikroorganizmus produktuose. Tų gamybos partijų produktai, tariamai užkrėsti salmonelės bakterijomis, buvo parduodami ir mūsų šalies prekybos tinkluose „Iki“, „Lidl“, „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“.
„Visa bėda, kad iš tiesų kalbant apie tuos produktus, apie kuriuos skelbta RASFF, tenka sakyti, kad jie „tariamai užkrėsti“.
VMVT baudžia prekybininkus nepatikrinusi, ar gauta konkreti mėsos ar paukštienos siunta yra užkrėsta.
Remdamasi tik faktu, kad toks užkratas buvo rastas to paties mėsos gamintojo siuntoje kažkurioje kitoje ES šalyje.
Taip ne tik nepagrįstai klaidinami pirkėjai, bet ir kenkiama prekybos tinklo įvaizdžiui, jam skiriamos baudos be realaus pagrindo“, – konstatavo „Norfos“ vadovas.
Salmonelės bakterijų yra per 2500 rūšių. Dažniausiai jos aptinkamos termiškai neapdorotoje vištienoje, kiaušiniuose, kiaulienoje, mėsos farše.
Salmonelėmis žmonės dažniau užsikrečia šiltuoju metų laiku, kai temperatūra joms daugintis yra palankesnė.
D.Dundulis perspėjo, kad, siekiant išvengti salmoneliozės, būtina laikytis higienos, tinkamai termiškai apdoroti produktus – salmonelių bakterijos žūsta temperatūrai produkto viduje pasiekus daugiau nei 70 laipsnių.