Atkaklus kunigas prisibeldė iki Seimo: svarstys dėl mažesnių elektros kainų bažnyčioms

Nors centrinė valdžia ilgą laiką laikėsi gynybinės pozicijos, dabar nušvito bent šiokia tokia viltis, kad bažnyčios galbūt nebebus prilyginamos gamykloms – sprendimai, kaip joms skaičiuoti mokesčius už elektros energiją, atsidūrė politikų rankose. Tačiau kova dar toli gražu nebaigta.

Šėtos Švč. Trejybės parapijos klebonas R. G. Skrinskas, kurį laiką vienas kovojęs su biurokratiniu aparatu, šiandien jau gali pasidžiaugti bent daline sėkme. Pasak dvasininko, tai, kad bažnyčių dusinimo per elektros galios mokestį klausimas bus svarstomas pavasario sesijoje, yra didelis žingsnis į priekį.

„Pasiekta reikšminga pergalė kovoje prieš bažnyčių dusinimą. Karas dar nėra laimėtas, bet kova persikelia į Seimą. Drakoniškų elektros kainų mažinimas bažnyčioms yra įtrauktas į Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programą“, – džiaugiasi kunigas R. G. Skrinskas.

Visgi jis išlieka budrus ir pabrėžia, kad energetikos lobistai bei ministerijos pasipriešinimas yra stiprūs. O tam, kad tą pasipriešinimo sieną būtų galima perkopti, reikalinga ir kitų dvasininkų bei tikinčiųjų pagalba.

„Vilties yra mažai, bet ji yra. Yra, jei kunigai ir tikintieji nemiegos ir nežiūrės, kaip kunigas Robertas kovoja, bet ir patys rašys į Seimą, susisieks su savo apylinkės Seimo nariu. Juk jei bažnyčių neina priskirti prie buitinių vartotojų, kaip teigia Energetikos ministerija, tai galima jas priskirti prie atskiros kategorijos“, – ragina dvasininkas.

Vyriausybės kanceliarijos atsakyme, pateiktame klebonui, matyti, kad vykdomoji valdžia pozicijos keisti nelinkusi. Dokumente aiškiai nurodoma, kad Energetikos ministerija nemato pagrindo religines bendruomenes prilyginti buitiniams vartotojams.

„Norėtume pažymėti, kad Energetikos ministerija pateikė aktualią informaciją apie Vyriausybės išvadą, kurioje išdėstyti argumentai, kodėl religinės bendruomenės neturėtų būti prilygintos buitiniams vartotojams“, – rašoma kanceliarijos atsakyme.

Maža to, kanceliarija pabrėžia, kad ministerija atliko analizę ir aplankė vyskupijas, konsultuodama ir siūlydama ne lengvatas, o optimizavimą. Jų teigimu, bažnyčios turėtų tiesiog atsisakyti perteklinės leistinos naudoti galios.

„Kadangi neišnaudojamos galios optimizavimas teikia naudą tiek konkrečiam vartotojui, tiek ir visam tinklui, Energetikos ministerijos sprendimu nebuitiniams vartotojams sudarytos galimybės nemokamai sumažinti leistiną naudoti galią. Manytume, kad tai yra realus ir efektyvus būdas racionaliau naudoti išteklius ir sumažinti išlaidas“, – teigiama oficialiame dokumente.

Tačiau Vyriausybė pripažįsta, kad procesas jau išėjo iš jų tiesioginės kontrolės ribų – į Seimo pavasario sesijos programą įtraukti du įstatymų projektai, numatantys bažnyčioms taikyti buitinių vartotojų tarifus.

Kanceliarija netgi siūlo klebonui „aktyviai įsitraukti į nurodytų teisės aktų projektų svarstymą Seime“. Akivaizdu, kad prie aktyvaus įsitraukimo prisidėti gali ir daugiau dvasininkijos bei tikinčiųjų.

Kur slypi neteisybė? Ši kova prasidėjo tada, kai Vyriausybė atsisakė techniškai priskirti bažnyčias prie buitinių vartotojų, remdamasi statybos reglamentais (bažnyčia – negyvenamasis pastatas) bei baimindamasi „nesąžiningos konkurencijos“. Valdininkai būgštavo, kad religinės bendruomenės įgis pranašumą prieš verslą.

Tačiau Šėtos klebonas tokį argumentą vadina absurdišku.

„VMI puikiai žino, kurios bendruomenės užsiima komercine veikla. Tegul joms ir taiko verslo tarifus, bet ne visoms bažnyčioms. Ūkininkai, siekiantys pelno, yra atleisti nuo galios mokesčio 9 mėnesius per metus. Vadinasi, sprendimą rasti galima, jei tik yra gera valia“.

Kunigas R. G. Skrinskas primena, kad bažnyčios dažnai yra ne tik maldos namai, bet ir UNESCO saugomi kultūros paveldo objektai, o per „Caritą“ atliekamas socialinis darbas taupo valstybės biudžeto lėšas.

„Jei bažnyčios mokėtų visus mokesčius kaip komercinės įmonės, jų galimybės teikti pagalbą vargstantiems drastiškai sumažėtų, o visa socialinė našta gultų ant valstybės pečių“, – reziumuoja dvasininkas.

Kunigas R. G. Skrinskas argumentuoja, kad dabartinė sistema, kai religinės bendruomenės moka ESO galios mokestį tokį, kaip komercinės įmonės, yra ne tik nelogiška, bet ir amorali. Jis tikina, kad taip įstatymiškai šventyklos traktuojamos kaip pelno siekiančios gamyklos, nors jų veikla yra dvasinė ir socialinė. Maža to, beveik visa Europa ir likęs pasaulis šventykloms taiko elektros mokestines nuolaidas.

Mažesniems rajonams aktualu ir tai, kad mažose bažnyčiose pamaldos vyksta vos kelis kartus per mėnesį po valandą. Likusį laiką elektros galia nenaudojama, tačiau mokestis skaičiuojamas taip, tarsi bažnyčia dirbtų 24 valandas per parą. Be to, bažnyčios naudoja galią sekmadieniais, kai verslas stovi ir tinkle yra galios perteklius.

Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad aktyviai tikinčių jaunų žmonių yra vis mažiau, į mažas kaimo bažnytėles susirenka vos keliolika močiučių, kurios iš varganų pensijų išlaiko parapiją. Pelno siekimas jų atžvilgiu, klebono teigimu, yra amoralus.

Apskritai dėl įvestų koeficientų, pavyzdžiui, Pagirių parapijoje, elektros kaina šoktelėjo net 4 kartus.

Dabar visas dėmesys krypsta į Seimą.