Kauno savivaldybei pavaldžių įmonių sąrašas skelbiamas savivaldybės puslapyje. Analizei „Kas vyksta Kaune“ pasirinko devyniolika svarbiausių savivaldybei pavaldžių įmonių ir įstaigų.
Kai kurių vadovų atlyginimai kito per metus, arba skyrėsi kiekviename ketvirtyje – tokiu atveju pasirinkome visų metų vidurkį. Atlyginimai pateikiami prieš mokesčius, taip pat buvo skaičiuojamas faktiškai gautas darbo užmokestis – taigi, įskaičiuota ir kintamoji dalis bei priedai. Beveik visi vadovai, kuriems priklauso kintamoji dalis, ją gavo.
Pagal Lietuvoje galiojančią įstatymų tvarką, visos biudžetinės ar savivaldybės įmonės privalo skelbti direktorių atlyginimus. Tiesa, įmonės pačios sprendžia, kaip šią informaciją pateikti.
Nuo birželio – naujos galimybės darbuotojams: turės teisę sužinoti kolegų atlyginimus
Penkios pasirinktos įmonės nebuvo paskelbusios, kiek gi uždirba direktorius – Kauno socialinių paslaugų centras (SPC), Kauno kultūros centras, BĮ Kauno būsto modernizavimo agentūra, Kauno menininkų namai bei Mokslo ir inovacijų sklaidos centras (Mokslo sala).
Šios įstaigos savo ataskaitose paskelbė, kiek uždirba visi vadovaujančias pareigas einantys darbuotojai, tačiau iš šių duomenų nebuvo įmanoma suprasti, koks darbo užmokestis mokamas būtent direktoriui.
Susiję straipsniai
Tiesa, Mokslo ir inovacijų sklaidos centras nurodė turintis tik vieną vadovaujančias pareigas einantį asmenį – įmonės direktorių, tad sužinoti direktoriui mokamą darbo užmokestį nebuvo sudėtinga.
Į keturias įstaigas portalo žurnalistai kreipėsi raštu – įstaigų atstovai atsakymus pateikė operatyviai, tą pačią arba kitą darbo dieną.
Daugiausia uždirbo „Kauno energija“ ir poliklinikos vadovai
2025 metais tarp Kauno savivaldybės valdomų įmonių ir įstaigų vadovų didžiausius atlyginimus gavo energetikos, sveikatos ir komunalinio sektoriaus vadovai. Dalis jų, be pastoviosios algos, dar gavo reikšmingas kintamąsias dalis ar metines premijas už pasiektus veiklos rodiklius.
Didžiausias atlygis tarp pateiktų duomenų teko AB „Kauno energija“ generaliniam direktoriui Tomui Garasimavičiui. Jo bendras 2025 metų atlygis siekė 159,2 tūkst. eurų prieš mokesčius, arba apie 13,25 tūkst. eurų per mėnesį. Iš šios sumos 110,2 tūkst. eurų sudarė pastovioji atlyginimo dalis, 31,5 tūkst. eurų – kintamoji dalis, o dar 17,5 tūkst. eurų sudarė premija. Bendrovės valdyba direktoriui skyrė 30 proc. kintamąją atlygio dalį už 2024 metų veiklos rezultatus.
Antroje vietoje pagal atlygį – Kauno miesto poliklinikos direktorius Paulius Kibiša. Jam per metus priskaičiuota 143,8 tūkst. eurų, arba beveik 12 tūkst. eurų per mėnesį.
Tiesa, poliklinikos direktoriaus atlyginimas skaičiuojamas šiek tiek kitaip, nei daugelio kitų SĮ direktorių – poliklinika pažymėjo, kad į šią sumą įtrauktas atlygis ne tik už direktoriaus pareigas, bet ir už gydytojo darbą.
Palyginimui, Kauno miesto poliklinikos direktoriaus ir AB „Kauno energija“ direktoriaus uždirbami atlyginimai yra didesni, nei prezidento Gitano Nausėdos bei premjerės Ingos Ruginienės.
Prezidento G. Nausėdos atlyginimas prieš mokesčius siekia 10 428 eurus, premjerės atlyginimas prieš mokesčius 2025 m. buvo apie 8,8–8,9 tūkst. eurų.
Tarp daugiausia uždirbusių taip pat buvo Kauno RATC direktorius Laurynas Virbickas. Jo bendras metinis atlygis sudarė 80,8 tūkst. eurų, vidutiniškai – 6737 eurus per mėnesį. Iš jų 63,7 tūkst. eurų sudarė bazinis atlyginimas, daugiau kaip 11 tūkst. eurų – premijos, dar 5,8 tūkst. eurų – kitos išmokos.
UAB „Kauno švara“ šiais metais miręs vadovas Saulius Lazauskas gavo 8748 eurų dydžio mėnesinę pastoviąją atlyginimo dalį. Be jos, jam buvo išmokėta beveik 21 tūkst. eurų kintamoji dalis ir metinė premija. Kintamoji dalis buvo susieta su biologinių ir rūšiuojamų komunalinių atliekų surinkimo rodikliais.
Panašaus dydžio pastoviąją algą – 8748,46 euro – gavo ir UAB „Kauno vandenys“ direktorius Ramūnas Petras Šulskus. Tačiau šioje įmonėje kintamoji atlygio dalis nebuvo mokama.
BĮ „Parkavimas Kaune“ vadovo Justo Limanausko vidutinis mėnesio bruto darbo užmokestis siekė 7548 eurus. Tiesa, šiemet realus J. Limanausko uždirbamas atlygis gali būti gerokai didesnis – kaip rašėme anksčiau, jis taip pat eina laikinojo direktoriaus pareigas bendrovėje UAB „Kauno švara“, taip pat yra ir S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo direktorius. Tiesa, jis pagal Darbo kodeksą gali dirbti tik 1,5 etato.
UAB „Kauno butų ūkis“ generalinis direktorius Marijus Zaborskas kas mėnesį gaudavo po 6070 eurų. Vis dėlto gegužę jam papildomai buvo priskaičiuota 6500 eurų kintamoji dalis, todėl to mėnesio atlygis išaugo iki 12,57 tūkst. eurų. Kintamoji dalis skirta už pasiektus veiklos rodiklius, tarp jų – didėjusį administruojamų daugiabučių namų skaičių. Vadovui taip pat buvo išmokėta metinė premija.
VšĮ „Kaunas IN“ vadovas Tadas Stankevičius per metus uždirbo 60,9 tūkst. eurų, arba vidutiniškai 5072 eurus per mėnesį. Didžiąją dalį sumos sudarė bazinis atlyginimas, tačiau daugiau nei 11,7 tūkst. eurų sudarė kitos išmokos.
Už teritorijų planavimą, urbanistiką, projektavimą ir geografinių informacinių sistemų kūrimą atsakingos įmonės UAB „Kauno planas“ vadovas Laurynas Byla per metus gavo 58,3 tūkst. eurų. Iš jų beveik 14,8 tūkst. eurų sudarė kintamoji atlyginimo dalis. Vidutinis mėnesio atlygis siekė apie 4855 eurus. Įmonė dokumentuose pažymėjo, kad pirmus penkis metų mėnesius atlyginimas buvo mažesnis, nes tuo metu jis dar ėjo laikinai einančio vadovo pareigas.
Mokslo ir inovacijų sklaidos centro („Mokslo salos“) direktorės Aistės Lukaševičiūtės metinis atlygis siekė 59,5 tūkst. eurų, arba beveik 5 tūkst. eurų per mėnesį. Buvęs UAB „Kauno autobusai“ vadovas Mindaugas Grigelis vidutiniškai uždirbo 6070 eurų per mėnesį. Primename, jog M. Grigelis neseniai paliko pareigas, šiuo metu nuolatinio vadovo „Kauno autobusai“ neturi.
2025 m. keitėsi UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ vadovai. Sausį ir vasarį įmonei vadovavo Petras Švažas, o laikinai pareigas ėjęs Rolandas Druila sausį ir vasarį uždirbo po 6070 eurų. Nuo kovo daugelį mėnesių įmonei vadovavo Rolandas Druila, kurio atlygis siekė 5463 eurus per mėnesį. Metinis vidurkis sudarė apie 5564 eurus.
SĮ „Kapinių priežiūra“ taip pat keitėsi vadovai. Metinis vadovų atlyginimų vidurkis sudarė 4434 eurus per mėnesį. Didžiausią atlyginimą metų pradžioje gavo tuometinis vadovas Ričardas Česna – daugiau nei 5177 eurus.
Paskutinėms trims minėtoms įmonėms šiuo metu vadovauja laikinai paskirti vadovai iš įmonių darbuotojų.
Mažiau uždirbo kultūros sektoriaus įstaigų vadovai
Tuo metu kai kurių kultūros ir viešojo sektoriaus įstaigų vadovų atlyginimai buvo gerokai mažesni. Kauno kultūros centro direktorės Erikos Stepankevičienės mėnesio atlyginimo fondas siekė 3874 eurus.
Dar mažiau uždirbo Kauno menininkų namų direktorė Simona Savickaitė, esanti vaiko priežiūros atostogose. Kaip nurodė Kauno menininkų namų Administracinės veiklos koordinatorė Urtė Mizeraitė-Aukščiūnė, 2025 m. direktorės darbo užmokesčio koeficientas siekė 2,02, kas reikštų, jog ji prieš mokesčius uždirbo maždaug 3606 eurus.
Kauno būsto modernizavimo agentūros pardavimų vadovė, laikinai ėjusi direktorės pareigas, Ieva Šakalienė 2025 metais uždirbo 2321 eurą per mėnesį.
2024 m. pabaigoje nuo „Kauno švaros“ atsiskyrusios UAB „Švara ID“ generalinės direktorės Indrės Rudžionytės vidutinis mėnesinis atlyginimas siekė apie 1698 eurus.
Mažiausią atlyginimą iš visų savivaldybei priklausančių bendrovių uždirbo Laisvės alėjoje esančio „Centrinio knygyno“ direktoriai.
Tiek buvusi vadovė Rasa Šimkaitytė-Kudarauskė, tiek nuo balandžio įstaigai pradėjęs vadovauti Andrius Palionis uždirbo po 892 eurus per mėnesį. Primename, jog abu minėti asmenys yra artimi Kauno miesto merui Visvaldui Matijošaičiui – R. Šimkaitytė-Kudarauskė buvo mero patarėja, o A. Palionis vis dar juo tebėra.
Dar anksčiau minėtos įmonės direktoriaus pareigas ėjo ir Kauno mero patarėjas viešiesiems ryšiams. Savivaldybės kuluaruose kalbama, jog „Centrinio knygyno“ direktoriaus postas atitenka merui lojaliems valdininkams ir yra suvokiamas kaip priedas prie algos, o pagrindinis vadovo darbas yra pasirašyti metines finansines ataskaitas.