Tiesa, Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ komunikacijos vadovė Eglė Girdzijauskaitė portalui Lrytas perdavė, kad plačiau komentuoti nelaimingo įvykio negali, „nes nelaimingo atsitikimo aplinkybės nėra mums atskleistos.
Šeštadienio įvykis nebuvo užfiksuotas vietoje – batutą prižiūrintis personalas nesulaukė jokių nusiskundimų iš vaiko ar jo tėvų ir nebuvo kreiptasi į festivalio teritorijoje budinčią greitosios medicinos pagalbos tarnybą. Laukiame daugiau žinių bei tikimės, kad vaikas stipriai nesusižeidė.“
Anot E. Girdzijauskaitės, renginio vietoje šalia batuto buvo įspėjamosios lentelės ir prižiūrintis personalas gyvai priminė saugumo taisykles.
Kur bepažvelgsi – visur vien šaltibarščiai: šiais metais festivalyje gausu varžybų ir naujų pramogų
Sužinojus apie įvykį, vaikams skirti pripučiami batutai buvo pašalinti iš festivalio teritorijos. „Per trejus šio renginio organizavimo metus tokių nutikimų nepasitaikė, o šaltibarščių baseino batutas buvo laikomas viena populiariausių pramogų vaikams ir saugus. Ateityje svarstysime galimybę atsisakyti batutų festivalio teritorijoje“, – komentavo pašnekovė.
„Pripuciami.lt“ komanda pernai buvo ta, kuri rūpinosi batutais Šaltibarščių festivalyje.
Susiję straipsniai
„Jokių problemų neturėjome: 15 metų patirtis daro savo – nors žmonių srautas buvo didžiulis, tačiau nelaimių pavyko išvengti. Apie šiųmetį festivalį daug komentuoti negaliu, tačiau ką mačiau iš nuotraukų, buvo tikrai didelis vaikų srautas.
Nežinau, ar buvo skirti prižiūrėti žmonės, tačiau ne šitaip vyksta tokios pramogos viešose renginiuose – turi būti žmonės, kurie stebi, kas vyksta“, – naujienų portalui Lrytas sakė verslo bendrasavininkis Aurimas Vaičiulis.
Tokie vaizdai kelia siaubą
Seimo narės Agnės Bilotaitės sūnus šokinėdamas ant pripučiamojo batuto prieš porą metų patyrė traumą. Šeima pasirinko apie tai garsiai kalbėti, vildamasi, kad taip nuo nelaimės apsaugos kitus. Ir tai, anot jos, suveikė: pašnekovė iš pažįstamų girdėjo, kad nemažai žmonių, išgirdę jų istoriją, ėmė atšaukinėti tokias paslaugas.
„Nėra svarbu, koks batutas – mūsų atveju nelaimė įvyko ant pripučiamojo, tačiau tarp draugų yra žmonių, kurių vaikui lūžo koja žaidžiant ant įprastų namuose naudojamų batutų“, – naujienų portalui Lrytas kalbėjo politikė ir pridūrė, kad sulaukė didžiulio pykčio, jog, kalbėdama apie nelaimę, kenkia verslui.
Jai tekę aiškintis su priežiūros institucijomis, kaip vykdoma tokių pramogų priežiūra ir kontrolė. Tąkart tikinta, kad kontrolės, ypač kalbant apie paslaugų teikėjus, pavyzdžiui, vaikų žaidimų kambarius, nestinga.
„Akcentuotos taisyklės, formalūs reikalavimai. Tačiau klausimas, kiek taisyklių laikomasi. Aš manau, kad paslaugos teikėjas turi būti įsipareigojęs užtikrinti saugumą ir saugumo reikalavimų laikymąsi“, – svarstė A. Bilotaitė.
Turėdama skaudžios patirties ji stebisi, kodėl viešuose renginiuose pramogaujama ir ant batutų.
„Man tai atrodo labai keista: viešuose renginiuose saugumu turėtų būti pasirūpinta maksimaliai. Nuoširdžiai stebiuosi atvykusi į miestelių ar miestų šventę ir pamačiusi, kad organizatoriai nusprendžia joje įrengti batutus. Tai – labai didelė rizika. Niekaip nesuprantu, kam to būtinai reikia. Man tokie vaizdai kelia siaubą, – komentavo Seimo narė. – Suprantu, kad vaikai labai mėgsta batutus.
Galbūt todėl organizatoriai juos ir renkasi – taip į šventę pritraukiama daugiau šeimų. Tačiau man atrodo, kad saugumas turėtų būti svarbiau. Juk savivaldybės priima sprendimus dėl daugelio kitų dalykų. Pavyzdžiui, reguliuoja prekybą alkoholiniais gėrimais renginių metu. Lygiai taip pat turėtų būti vertinami ir vaikų saugumo klausimai. Reikia įsivertinti, ar atrakcija yra saugi.“
Daug atšaukiančių pramogą
Tuo metu batutų nuomininkai retoriškai klausia, kur nelaimės metu buvo vaiko tėvai ir aiškina, kad ne batutai, o neatsargus elgesys žaloja vaikus.
Pripučiamus atrakcionus, kurie taip pat žmonių vadinami batutais, nuomojantys verslininkai pabrėžia: spyruoklinis batutas ir pripučiamas negali būti lyginami.
Valdas, „Batutupasaulis.lt“ savininkas, porą metų užsiimantis šia veikla, tikina, kad nelaimės įvyksta ant pirmųjų. „Žmonės stipriai klaidinami“, – sakė jis portalui Lrytas. Tačiau, pasak Valdo, iš klientų nejusti, kad šie nerimautų, atšaukinėtų rezervacijas ar, nuomodamiesi pripučiamus atrakcionus, klausinėtų apie saugumą.
„Aš pats šeimoje turėjau spyruoklinį batutą, tačiau kai vaikas, šokinėdamas ant jo, susilaužė ranką, iš karto atsisakiau. Su pripučiamais nelaimių neįvyksta – dar nė karto neteko iš klientų girdėti, kad nutiko nelaimė“, – kalbėjo Valdas.
„Pripuciami.lt“ atstovas A. Vaičiulis atviras: po nelaimių ant batutų, apie kurias garsiai kalbama, pasikeitė kai kurių klientų požiūris. Pavyzdžiui, Kaune mokyklos yra uždraudusios pripučiamus atrakcionus ir visus batutus. Vilniuje irgi buvo keli užsakovai, kurie atsisakė tokios pramogos – jai prieštaravo tėvai.
„Atšaukimų daug, – sakė pašnekovas. – Be to, pasikeitė ir tai, ką renkasi klientai: jei anksčiau skambindavo ir klausdavo, kuris atrakcionas didžiausias, dabar klausia, kuris mažiausias.“
„Pastatykite batutą kur nors užkampyje“
Anot pašnekovo, ant pripučiamų atrakcionų dažniausiai susižalojama nusideginant, ypač jei batutas su aukštesne čiuožykla statomas prieš saulę. Kad to išvengtum, kitą kartą pakanka paprasčiausiai pakeisti batuto vietą.
„Dažniausi nudegimai – ant alkūnių. Viena klientė pasidalijo savo patirtimi – tiesiog nukirpo kojines ir apmovė vaikams ant alkūnių. Dalijamės tokia patirtimi – tikrai stipriai sumažinome tokių traumų skaičių.
O didesnių traumų beveik nebėra. Pagrindinės traumos, kurios pasitaiko pastaraisiais metais, dažniausiai būna susijusios su priežiūros stoka. Dažnai ir patys tėvai pripažįsta, kad tai – jų kaltė:– tinkamai neprižiūrėjo. Apskritai neretai batutas užsakomas tam, kad vaikai būtų užimti ir netrukdytų suaugusiesiems. Būna net tokių prašymų: „Pastatykite batutą kur nors užkampyje“, – dalijosi A. Vaičiulis.
Svarbiausios taisyklės
Pašnekovas išvardijo esmines taisykles, kurių privalu laikytis, leidžiant laiką ant pripučiamų atrakcionų.
Pirma, tėvai privalo prižiūrėti vaikus.
Antra, jokiais būdais nesėdėti ant šoninių bortų. Kai vaikai persisveria per kraštą ir ima svirti į priekį, jie krenta ant galvos.
Trečia, vienodi svoriai. Tai reiškia, kad vienu metu ant atrakciono turėtų būti panašaus svorio žmonės. Kaip pasakojo A. Vaičiulis, tėvai dažnai nori padėti vaikams, tačiau tokio skirtingo svorio žmonėms užlipus ant batuto tai gali baigtis trauma. Suaugusieji įgaubia batutą, o vaikai krenta jiems po kojomis. Belieka kristi taip, kad nesužeistum vaiko, tačiau dažniausiai tai baigiasi suaugusiojo trauma, pavyzdžiui, nikstelėta ranka.
Ketvirta, ant aukštų čiuožyklų ne sėdėti, o užlipti ir nučiuožti. Jei vienas vaikas sveria 20–30 kg, susėdus dešimčiai vaikų, tai jau 200–300 kg svoris. Atrakcionas pradeda dubti, vaikai nesugeba išlipti, tada tenka padėti tėvams. O tai – dar 100 kg svorio. Be to, jei pasitaiko didesnis gūsis, gali batutą ir nuversti.
„Batutas – tai didelė pripučiama burė. Vienas pavojingiausių dalykų, kurie gali nutikti – netinkamai pritvirtintas atrakcionas. Pripučiamų atrakcionų tvirtinimas yra absoliučiai būtinas“, – aiškino A. Vaičiulis.
„Kalbant apie spyruoklinius batutus, didžiausia problema – kai ant vieno batuto leidžiama šokinėti keliems vaikams.
Esu bendravęs su gimnastais, kurie šuoliais ant batutų užsiima profesionaliai. Jie ant batuto šokinėja ne po vieną, tačiau jie tą daro tikslingai, kad būtų labiau įtemptas batuto dugnas. Dėl to šuolis tampa daug stipresnis.
Tuo metu vaikas, kai ant batuto šokinėjama ne po vieną, gali būti išmestas į kelių metrų aukštį ir kristi žemyn visiškai nekontroliuodamas nusileidimo trajektorijos. Ypač pavojinga, kai kartu žaidžia sunkesni ir lengvesni vaikai.
Batutų parkuose situacija kiek kitokia – ten naudojami kitokio tipo batutai ir kitokios spyruoklės. Be to, yra atskiros šuolių zonos – dažnai tai būna atskiri dviejų ar trijų kvadratinių metrų plotai, skirti vienam žmogui“, – aiškino „pripuciami.lt“ atstovas.
Nusidegina į atrakciono dangą
Šeimos gydytojas Irmantas Aleksa, Naujamiesčio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro vedėjas, patvirtino, ką sakė A. Vaičiulis: dažniausios traumos ant pripučiamų batutų – nudegimai ir nubrozdinimai.
„Pramoga pavojinga, nes daugelis batutų neturi tinkamų apsaugos priemonių – diržų, apsauginių sienelių, kritimo paminkštinimų. Tačiau lūžiai, galvos, kaklo traumos pasitaiko ne taip dažnai. Visai kas kita – nusideginimai į įkaitusią batuto dangą, – aiškino medikas. –
Aš nesu prieš pačią pramogą – tikriausiai kuo labiau drausime, tuo daugiau jos norėsis. Aš už tai, kad būtų reglamentuota, kokios turėtų būti saugos priemonės teikiant paslaugą.“
Vis dėlto vaikams iki penkerių metų ant batuto apskritai neturėtų būti leidžiama lipti – jų organizme daug minkštų nesusiformavusių jungčių, todėl lūžiai būna pavojingesni: gali panirti slanksteliai, nes jungiamasis audinys gerokai minkštesnis, tampresnis.
I. Aleksa patarė prieš leidžiant vaiką ant batuto apskritai įvertinti sveikatos būklę: ar vaikas geba išlaikyti pusiausvyrą, ar gerai jaučiasi, mat pasitaiko, kai vaikus ant batuto leidžia gerai prisivalgiusius, o prisišokinėjus juos supykina.