Patogu ne tik dirbti, bet ir gyventi. Tokiu miestu siekia tapti Molėtai, kuriuose kuriasi vis daugiau pramonės įmonių, o jų darbuotojai tampa nuolatiniais gyventojais.
Plėtoti verslo ar gyventi į Molėtus atvykstantiems naujakuriams nebereikia kurtis nuo nulio – jų laukia jau paruošta infrastruktūra.
„Mūsų pozicija labai aiški – sudaryti sąlygas verslo kūrimuisi“, – sakė Molėtų meras Saulius Jauneika.
Susiję straipsniai
Savivaldybė įrengė infrastruktūrą visame kvartale.
Molėtų savivaldybė verslui yra išnuomojusi apie 2,4 hektaro teritoriją, vadinamą Melioratorių kvartalu. Šiuo metu jame verslui jau išnuomoti trys visiškai sutvarkyti sklypai. Kvartale viena gamykla jau pastatyta, dar dvi statomos.
Molėtų savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Žvinys teigė, kad kurorto teritorijos statuso siekiantys Molėtai priima tik aplinkai draugišką verslą.
Mieste jau yra įsikūrusi difuzorių gamykla, netrukus bus atidarytas langų cechas, miškams ir parkams skirtos technikos parduotuvė kartu su dirbtuvėmis, kur ši technika bus remontuojama. „Mes tikrai neįsileidžiame aplinkai nedraugiško verslo, kuriam reikėtų taršos leidimų“, – sakė S.Žvinys.
Kiti sklypai dar tik ruošiami, todėl jų nuomininkai dar nežinomi. Gavusi naują finansavimą savivaldybė tiesia gatvę, įrengia kitą infrastruktūrą prie keturių verslui paruoštų sklypų.
Namai užsipildo greitai
Molėtų mero S.Jauneikos teigimu, savivaldybės politika suteikti kuo geresnes sąlygas verslui pasiteisino su kaupu: „Matome investicijų pagyvėjimą, o miesto raida įgauna pagreitį.“
Kuriantis verslo įmonėms į Molėtus atvyksta, o dažnai čia ir pasilieka ir jų darbuotojai, kuriems savivaldybė stengiasi sudaryti sąlygas įsigyti arba statytis būstą. Gyvenamiesiems namams savivaldybė paruošusi nuomai apie 40 sklypų. Šalia jų išasfaltuotos gatvės, atvestas vandentiekis, kanalizacija.
Nauji būstai pildosi itin greitai. Prieš porą metų Molėtuose buvo pastatytas pirmasis daugiabutis per trisdešimt metų. Šiuo metu jame jau nebėra nė vieno laisvo buto. Buvo išnuomota dešimt sklypų, kuriuose investuotojai pastatė kotedžus ir juos sėkmingai pardavė.
Miestą keičia verslininkai
Anot S.Žvinio, sklypus namams dažniausiai nuomojasi ne Molėtų gyventojai, o iš kitų savivaldybių atvykę ir didesnėse įmonėse įsidarbinę žmonės.
Administracijos direktorius pasakojo, kad net savivaldybei paskelbus konkursą į kokias nors laisvas pareigas į jas dažnai pretenduoja aplinkinių rajonų gyventojai. Anot S.Žvinio, paprastai tai Molėtuose jau anksčiau įsidarbinusių žmonių sutuoktiniai. Darbą susiradus abiem sutuoktiniams, į Molėtus persikelia visa šeima.
Siekdama, kad Molėtai netaptų į įmones atvykusių darbininkų miestu, savivaldybė bando juos įtraukti į miesto kūrimą.
„Molėtai pastaraisiais metais nuosekliai auga ir keičiasi – modernėja. Neabejotinai tai nėra tik savivaldybės nuopelnas. Pastebime verslo, bendruomenių, iniciatyvių žmonių ir savivaldos sinergiją: krašto veidą keičia veiklūs mūsų žmonės, čia kuriantys savo verslą.
Gausėja naujų paslaugų, maitinimo įmonių, smulkiojo verslo iniciatyvų, kurių imasi ne tik molėtiškiai. Gausėja grįžtančių jaunų šeimų, kūrėjų, verslininkų iš kitų miestų ar užsienio“, – pasakojo S.Jauneika.
Savivaldybės vadovas pastebėjo ir kitą reiškinį: gyventi ir dirbti į Molėtus keliasi žmonės iš didmiesčių. Mero nuomone, šiuos pokyčius neabejotinai sustiprino čia įsikūrusi įmonė „Teltonika“.
Svarbi gyventojų nuomonė
Kokių permainų norėtų Molėtuose ir kaip jas įgyvendinti, sprendžia ne tik savivaldybė, bet ir patys gyventojai.
Jau keletą metų savivaldybė taiko dalyvaujamojo biudžeto principą – bendruomenėms ir seniūnaitijoms skiria biudžeto lėšų krepšelį, o gyventojai patys sprendžia, kokius projektus įgyvendinti savo teritorijoje.
„Tos investicijos nėra didelės – iki 4–5 tūkst. eurų, tačiau už jas galima sutvarkyti laisvalaikio zoną, pėsčiųjų taką, paremti laisvalaikio ar privačias kultūrines iniciatyvas“, – sakė S.Žvinys. Kasmet gyventojų iniciatyvoms savivaldybė skiria po 70 tūkst. eurų.
Meras S.Jauneika apibendrino, jog savivaldybė ne tik pati įgyvendina projektus, bet ir sudaro sąlygas, kad miestas būtų kuriamas bendromis visų pastangomis.
Tvarko takus ir aikšteles
Anot administracijos direktoriaus S.Žvinio, šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama projektams, kurie tiesiogiai veikia kasdienį žmonių gyvenimą ir jo kokybę, – tai viešosios erdvės, infrastruktūra, paslaugų prieinamumas ir galimybės aktyviai leisti laiką.
Šiuo metu rekonstruojamas beveik trijų kilometrų dviračių takas nuo Molėtų autobusų stoties iki Mindūnų sodininkų bendrijos „Siesartis“. Kitas takas tiesiamas naujai nuo miesto centro palei Siesarties upę ir jungiamas su jau esančiu dviračių taku.
Prie Mindūnų apžvalgos bokšto esančiame miško sklype įrengiami pasivaikščiojimo takai su mažosios architektūros elementais – suoliukais ir staliukais. Tai Žuvininkystės vietos veiklos grupės įgyvendinamas projektas.
Mieste prie Pastovio ežero įrengiama poilsiavietė pritaikyta neįgaliesiems. Tai trumpalaikio poilsio vieta be nakvynės, tačiau su pavėsinėmis, stalais ir kepsninėmis. Skverelyje prie „Norfos“ bus įrengta šio prekybos centro dovanota vaikų žaidimų aikštelė su treniruokliais, prie paplūdimio veikia vaikų žaidimų aikštelė – didžiulis laivas.
Pramogauja naujame baseine
„Gyventojams svarbu ne tik pavieniai projektai, bet ir bendra gyvenimo kokybė – kad miestas būtų tvarkingas, patogus, saugus, kad jame būtų gera gyventi skirtingo amžiaus žmonėms. Todėl mūsų tikslas – nuosekliai kurti tokią aplinką, kurioje derėtų infrastruktūra, paslaugos ir galimybės veikti“, – kalbėjo S.Jauneika.
Dauguma projektų Molėtuose finansuojami Europos Sąjungos. Tai priedangos, dviračių takai, socialinis būstas, nakvynės namai.
Meras minėjo, kad miesto gyvenimui svarbūs ne tik planuojami, bet ir jau įgyvendinti projektai. Baseino ir sporto komplekso atsiradimas praplėtė laisvalaikio ir aktyvaus poilsio galimybes tiek molėtiškiams, tiek miesto svečiams.
Kvies pažinti vandenį
Šiuo metu Molėtuose planuojami du didžiuliai Europos Sąjungos finansuojami projektai.
Vienas jų – Bendradarbystės centras, kuris bus skirtas smulkiajam ir vidutiniam verslui, kūrybinei veiklai ir bendruomenėms.
Anot mero, tai ne tik nauja erdvė, bet ir vieta, kur susitiks skirtingos iniciatyvos, kur galės atsirasti nauji projektai, bendradarbiavimas ir verslo idėjos.
Molėtuose planuojamas ir Vandens pažinimo centras – moderni pažinimo ir ugdymo erdvė, skirta tiek vaikams, tiek suaugusiesiems, orientuota į aplinkos pažinimą ir patyriminį mokymąsi.
Molėtų turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Daiva Kulienė pabrėžė, kad Vandens pažinimo centras – ne muziejus, o neformaliojo švietimo įstaiga, kurioje moksleiviams bus rengiamos patyriminės edukacijos.
Su mokytojais atėję vaikai galės išbandyti savo gamtos, fizikos, chemijos ir net tautosakos žinias.
D.Kulienė teigė, kad dėl Vandens pažinimo centro edukacinių erdvių tariamasi su mokytojais, jos lyginamos su mokymo programomis: „Vyksta kūrybinis procesas, tikslinamės detales.“
Pastatas primins šaltinį
Molėtų savivaldybės atstovai domėjosi panašiais centrais ir užsienio miestuose, nes Lietuvoje kol kas nieko panašaus nėra. Kaune esančioje „Mokslo saloje“ vandeniui skirtas tik vienas stendas.
Panašus centras veikia Estijoje, prie Tartu universiteto, o Lenkijoje, Vroclave, veikia Vandens muziejus.
Molėtuose Vandens pažinimo centras turėtų būti atidarytas 2029 metais. Jį kuria 11 dalyvių konkursą laimėjusi architektūros studija „Arches“, su kuria savivaldybė yra pasirašiusi projektavimo sutartį.
Vandens pažinimo centras bus statomas šalia Pastovio ežero ir įsilies į Molėtų ežerų kraštovaizdį – tarp vandens, kalvų ir želdynų, o savo forma primins iš žemės trykštantį šaltinį.
Kelias – nuo gelmių iki debesų
Anot centro kūrėjų, pastatas nebus tik objektas – tai gyvas procesas, kuriame vanduo tampa architektūros forma, o architektūra – vandens kelio atspindžiu.
Jis bus pavadintas „Ratu“, nes ratas gimsta iš nuolatinės kaitos, tekėjimo ir atsinaujinimo.
Edukacijų dalyviai bus kviečiami į kelionę po tris pastato aukštus. Ji prasidės požemyje – vandens gelmėse – ir kils aukštyn iki šviesos, vaivorykštės, lietaus debesų. Tai pažinimo ratas, kuris padės susipažinti su gyvybės šaltiniu – vandeniu.
Projekte numatytos edukacinės erdvės, vandens laboratorijos, interaktyvios ekspozicijos, pažintinis takas ir kitos veikloms skirtos zonos.
Mažas miestas – privalumas
Molėtų meras S.Jauneika teigė, kad nedidelį miestą kurti kartu su bendruomene lengviau nei didmiestį: „Nedideliame mieste sprendimai priimami greičiau, lengviau pasiekti susitarimą, o svarbiausia – yra tiesioginis ryšys su žmonėmis.
Tai leidžia geriau suprasti gyventojų poreikius ir greičiau į juos reaguoti. Tai ypač svarbu kalbant apie bendruomenių ir verslo įsitraukimą – dialogas vyksta paprasčiau, atsiranda daugiau pasitikėjimo, o iniciatyvos greičiau pereina nuo idėjos prie įgyvendinimo.“
Meras įžvelgė ir nedidelio miesto trūkumą – labiau ribotus išteklius, todėl ypač svarbu bendradarbiauti su bendruomenėmis ir verslu.
„Mažas miestas gali būti lankstesnis, greičiau prisitaikantis ir atviresnis naujoms idėjoms, o šiandien tai yra labai didelis pranašumas“, – kalbėjo S.Jauneika.