Rizika, kuri tampa sėkme: ką iš tiesų reiškia pradėti verslą

Praėjusią savaitę portalo Lrytas Tauragėje surengtoje konferencijoje „Verslo genas“ politikos, verslo ir akademinės bendruomenės atstovai diskutavo apie šalies ekonomikos ateitį, regionų augimą ir verslo transformaciją. Paliesti ir pradedantiesiems verslininkams aktualūs klausimai, vienas jų – ko reikia, kad hobis ar eksperimentas virstų tvariu pajamų šaltiniu.

Biržuose įkurtos įmonės „Šiaurinis taškas“, teikiančios geodezijos, kartografijos, 3D lazerinio skenavimo paslaugas steigėjas ir direktorius Tomas Bekeris – puikus pavyzdys, kad rizikingi sprendimai gali atsipirkti su kaupu.

„Nė kliento, kam parduočiau tokią paslaugą, neturėjau, o dabar iš to – didžioji mūsų pajamų dalis“, – apie sprendimą įsigyti lazerinį skenerį dar 2024-aisiais portalui Lrytas pasakojo verslininkas iš Biržų.

Prisimindamas kelią, kurį teko nueiti, T. Bekeris praėjusią savaitę Tauragėje įvykusioje konferencijoje pasakojo, kad surasti klientą pačiam iš pradžių buvo iššūkis:

„Galvojau, kad vadyba ir pardavimas yra niekam nereikalingi – viskas gausis savaime.“

Tačiau prie sėkmingo rezultato stipriai prisidėjo jau anksčiau įmonės teiktos paslaugos, o vėliau klientų rekomendacijos. Šiandien jam tenka keliauti kone po visą Lietuvą – atvažiuoja ir į Tauragės ar Pagėgių rajoną.

„Iš siūlytų tradicinių paslaugų sugebėjome apie pusę metų, metus finansuoti tą inovaciją, mokėti paskolą, palūkanas, pirkti programas ir treniruotis gaunant užsakymą“, – prisiminė verslininkas.

Pasiteiravus, ar verslas būtų klostęsis lengviau, jei jis būtų vystytas ne regione, o viename iš didžiųjų Lietuvos miestų, T. Bekeris išskyrė vieną sunkumą.

„Gyvendami provincijoje turime komfortą. Problema atsiranda tik tuomet, kai projektams reikia susirasti daugiau jaunų, motyvuotų žmonių – studentų ar panašiai. Bet tada bandai su įvairiomis iniciatyvomis – priimi studentus praktikai, vasaros sezonui ir labai daug kolektyvo išaugini tokiu būdu“, – pasakojo biržietis.

Tačiau kaip žinoti, ar idėja turi potencialą rinkoje, o gal tiesiog patinka pačiam kūrėjui? Inovacijų agentūros Regioninės verslo transformacijos skyriaus vadovė Indrė Gendroliūtė-Gerulienė mano, kad tai padaryti nėra sudėtinga.

„Visoje Lietuvoje mes vystome aktyvaus verslo erdves – „Spiečius“. Vienas jų, tarp kitko, yra ir Tauragėje. Ten ateina tie klientai, kurie nori pasitikrinti verslo idėją.

Kai paklausus, kas yra tavo klientas ir kokią tiksliai vertę tu jam parduosi, gauni atsakymą „viskas visiems“, supranti, kad žmogus atėjo visiškai nepasiruošęs arba tai yra jo paties svajonė. Jeigu jums prisireikė kažkokios paslaugos ar prekės, ir manote, kad verta į tai investuoti, dar nereiškia, jog tai yra tiesa“, – akcentavo I. Gendroliūtė-Gerulienė.

Todėl vien pasitikrinti idėją šeimos ar draugų rate neužtenka, taip pat pridūrė diskusijos dalyvė. Svarbu išsiaiškinti, kodėl iki šiol konkrečios prekės ar paslaugos trūkumas nebuvo užpildytas kitų verslių žmonių. Tik tuomet, kai idėja yra išgryninta, galima ją patikrinti rinkoje.

Nuo verslo šiandien neatsiejamos ir inovatyvios idėjos. Tačiau daugeliui vis dar gali kilti klausimas – o kas gi yra toji inovacija?

„Paminėjus šį žodį, daugelis galvoja apie skaitmeninius sprendimus, dirbtinį intelektą (DI). Iš tiesų, ne visai taip.

Sulaukiame daugybės pradedančių verslų, kurie su DI ką nors sukūrė. Drąsiai sakau, kad lietuviai geba greitai mokytis, mums nebeprireikia daug laiko, kad sukurtume keletą sudėtingesnių promptų (lietuvių k. – tiksli instrukcija, užklausa ar komanda, pateikiama DI modeliui). Tačiau tai nebus inovacija ar pasaulį keičianti idėja“, – šyptelėjo diskusijos dalyvė.

Tuo metu kai tradicinis verslas atranda netradicinį pardavimo kanalą ar pateikimo būdą, tai jau galime vadinti inovatyvumu.

„Visi esame įpratę, kad spurga yra su saldžiais pabarstukais, apvali ir turi skylutę viduje. Rinkoje yra ir kvadratinių spurgų su kvadratinėmis skylutėmis ir visai nesaldžiais pabarstukais. Tai yra inovacija – tai yra tos įmonės konkurencinis pranašumas ir atitikimas visiškai kitam kliento skoniui“, – pavyzdį pateikė I. Gendroliūtė-Gerulienė.

Tendencijos atskleidžia, kad verslumas šiais laikas nebesirenka amžiaus. Verslų kūrėjas, fondo „Jaunaragiai“ investicijų analitikas Alanas Azikejev pastebėjo, kad idėjos šiandien gimsta dar mokyklos suole.

Prie to smarkiai prisideda ir DI, kuris padeda kūrėjams įvertinti, ar produktas yra reikalingas rinkai.

„Jaunesni už mane – 14-os metų – ateina pas mus į fondą su idėja jau atlikę rinkos analizę. Svarbiausia tai, kad jie bando – įgyja drąsos“, – įžvalgomis dalijosi 20-metis A. Azikejev.

Vis tik jo manymu, ryžto galėtų būti ir daugiau.

„Norėtųsi, kad 40–50 metų žmonės įgyvendintų savo svajones ir padarytų kvadratines spurgas arba kvadratinius arbūzus, kurie pasaulį keistų labiau nei DI sprendimas“, – pridūrė diskusijos dalyvis.

Tuo metu Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė mano, kad šio verslo atstovams pirmiausia reikėtų pajausti savivertę.

„Smulkus ir vidutinis verslas Lietuvoje sudaro 99,5 proc. Viena vertus, tai yra didžiulis iššūkis, kita vertus – didžiulis pasiekimas.

Šios įmonės sumoka 74 proc. visų sumokamų mokesčių ir įdarbina tokį patį skaičių – 74 proc. – visų Lietuvoje dirbančių darbuotojų. Todėl savivertė iš tiesų turėtų būti didžiulė“, – duomenimis pasidalijo D. Matukienė.

Iššūkių, jos manymu, kelia šnekos apie gresiančią ekonominę krizę, kainų augimas ar klaidingi įsitikinimai dėl šio verslo atstovų kuriamos vertės.

„Dažnai sako, esate smulkučiai, ką jūs čia galit. Taip, smulkučiai, bet jų yra labai daug“, – dėmesį atkreipė diskusijos dalyvė.

Negana to, smulkiojo verslo atstovai dažnai dirba keliose darbovietėse neskaičiuodami valandų.

„Jie yra tarnautojai ar didesnės įmonės darbuotojai. Bet grįžę iš pagrindinio darbo jie dar turi savo smulkųjį verslą“, – teigė D. Matukienė.

Pasiteiravus, kaip pasiekti etapą, kai pagrindiniu pajamų šaltiniu tampa nuosavas verslas, akcentuoti keli dalykai. Vienas jų – pasiryžimas pergalvoti verslo idėją darkart ir atrasti vadinamąjį cinkelį. Kitas – surasti žmonių.

„Ką gali padaryti vienas žmogus? Jei jis galvoja apie didesnę verslo idėją, čia jau reikėtų turėti kitus darbuotojus, profesionalus.

Tik tada atsiranda mokesčiai, kuriuos reikia sumokėti. Minimalią algą kasmet bando pakelti 100 eurų, bet tai įmonei kas mėnesį kainuoja 160 eurų. Dėl to žmonės vieni vysto savo verslą“, – atsakė D. Matukienė

Diskusijos auditorijai Inovacijų agentūros Regioninės verslo transformacijos skyriaus vadovė I. Gendroliūtė-Gerulienė paatviravo, kad asmeninė patirtis dirbant šioje institucijoje su pradedančiaisiais verslais siekia jau aštuonerius metus. Per šį laikotarpį specialistė ne kartą sulaukė klausimo, kodėl pati nekuria verslo.

„Manyčiau, kad kuo daugiau žinai apie rizikas, tuo mažiau yra ryžto tai daryti. Turbūt tuo ir skiriamės mes, žinantys labai daug informacijos, ir tie, kurie prisiėmę visas rizikas drąsiai juda savo idėjos link“, – atsakė I. Gendroliūtė-Gerulienė.

Todėl esminis patarimas norintiems stabilios verslo pradžios – priklausyti bendruomenėms.

„Būti tarp bendraminčių, tarp tokių, kaip jūs, – tų, kurie pradeda ar jau kurį laiką veikia versle, ir gali diskutuoti, dalintis įžvalgomis, idėjomis, praktiniais pavyzdžiais. Tai mes darome „Spiečiuose“ su savo aktyvia bendruomene“, – rekomendavo pašnekovė.

O verslininkas T. Bekeris pridūrė, kad sunkumus atsveria ir gausybė privalumų:

„Kartais draugai sako, kam tau čia reikia, eik dirbti samdomo darbo – pinigai įkrito, po darbo išjungei telefoną, darbo laikas baigėsi, viskas. Bet neįdomu.

Įdomu kurti – turi darbo vietą, kur gali sau reguliuoti ir būti atsakingas už savo sprendimus. Kas nori to, tik kurkit verslus ir darykit. Kai žengi žingsnį, tai ir žingsniuojasi toliau – svarbu pradėti.“