Verslo idėjos gimsta ne tik didmiesčiuose – jos auga visoje Lietuvoje. Būtent todėl naujienų portalas Lrytas pirmą kartą savo ilgametį projektą „Verslo genas“ perkėlė į regioną ir su smulkiojo bei vidutinio verslo bendruomene susitinka Tauragėje, kur vyko praktinė konferencija ir paroda „Verslo genas“: kryptis – Tauragė“.
Viename iš pranešimų buvo paliesta tema – „Lietuvos įmonių finansinė sveikata: kokie veiksniai daro jai įtaką?“.
Čia savo informacija pasidalino „Creditinfo Lietuva“ komercijos skyriaus vadovas Artūras Potelis.
„Banko atstovai to nesitikėjo“: atsakė, kur nugulė didelė dalis iš II pensijų pakopos atsiimtų pinigų
Įprastai esame įpratę sveikatą matuoti sau. Tai darome pasiėmę termometrą, žinome standartinę ribą ir mums yra viskas aišku. Versle sveikata yra matuojama kiek kitaip.
„Šiai dienai, kai kalbame apie Lietuvos verslo sveikatą, galime pasakyti skaičių 6,07. Ką tai reiškia? Tai yra vadinamasis bankroto reitingas, kurį turi kiekviena įmonė“, – kalbėjo A. Potelis.
Kas yra vadinamasis bankroto reitingas?
„Tai yra tikimybė, kad įmonė per artimiausius 12 mėnesių pataps bankrutuojančia arba jai bus iškelta bankroto byla. 6,07 yra praėjusių metų gruodžio 31 dienai vidurkis praėjusiais metais. Šiuo atveju 1 reitingas prilygsta labai gerai, o 10 reitingas labai blogai“, – tęsė „Creditinfo Lietuva“ komercijos skyriaus vadovas
Susiję straipsniai
Pastarųjų kelių metų dinamika rodo, kad mūsų šalies kreditingumo reitingas laikosi ties šešetu. 2023 metais jis siekė 6,49, 2024 metais 5,93, šiais metais jis – 6,07
Įprastai šis reitingas yra nustatomas ir lyginamas kalendorinių metų pabaigoje, paskutinę metų dieną.
„Jei mes paimtume tą vidurkį metų viduryje, jis būtų labai kitoks, pavyzdžiui balandžio 30 dienai bankroto reitingas siekė 4,9“, – kalbėjo A. Potelis.
Daugiausiai įtakos minėtam reitingui turi tiek vidaus, tiek ir išorės veiksniai – pandemija, energetinė krizė, ECB monetarinė politika, JAV agresija prieš Iraną, spotinės rinkos, PVM lengvatų naikinimas, Rusijos agresija prieš Ukrainą, II pakopos pensijų reforma.
„Pastaraisiais metais iššūkių yra labai daug“, – akcentavo specialistas.
Pagal bankroto vidurkio skaičiavimą trys pagrindiniai ir geriausiai išsilaikę sektoriai yra draudimas, medicina bei komunalinis ūkis.
Kiek kitokia situacija yra, statybų, horeca, NT paslaugų, prekybos, apdirbamosios pramonės sektoriuose.
„Statyba apskritai pastaruoju metu siekia bankroto rekordus, nežinome, kur tai gali evoliucionuoti“, – tęsė A. Potelis.
Vertinant įmones yra žiūrima į finansinius įsipareigojimus, kurie yra trijų rūšių: valstybiniai, įsiskolinimai kitam verslui bei finansinės paskolos.
„Valstybės skolos yra augančios, tendencija yra tokia, kad visiškus rekordus muša prekybos ir statybos sektoriai, galima pamatyti ir transporto sektoriaus skolų augimą“,– samprotavo „Creditinfo Lietuva“ komercijos skyriaus vadovas.
Bene vienas iš sektinų pavyzdžių regionuose yra Tauragė – jos savivaldybėje esančių įmonių kredito reitingas yra net kiek geresnis nei apskritai visos Lietuvos vidurkis.
„Šiuo metu Tauragės regiono sveikata siekia 5,52 reitingą. Yra šiek tiek geriau nei visos Lietuvos vidurkis, bet tendencija yra į didesnę pusę. 2023 metais buvo – 5,48, 2024 metais – 5,35“, – akcentavo specialistas.
Kaip ir visoje Lietuvoje, Tauragėje daugiausiai bankrotų galima pamatyti prekybos, statybos bei transporto sektoriuose.
„Įvertinti Lietuvoje esančias įmones pagal skaičius mums nėra sunku, bet sudėtingiausia įvertinti ir nuspėti šalutinius faktorius, kai ir šiuo metu mes turime du „pagyvenusius jaunuolius“, kurie netelpa savo smėliadėžėse, ką jie sugalvos, yra sunku atsakyti“, – samprotavo A. Potelis.