Technologiniai sprendimai „Norfoje“ yra naudingi ir pirkėjams, ir darbuotojams

Suprantama, kad jos buvo brangesnės už įprastines, todėl parduoti jas buvo sunkiau. Dalis tų prekių apskritai likdavo nenupirktos“, – į praeitį grįžtelėjo 163 parduotuves Lietuvoje valdančios bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos įmonės „Rivona“ generalinis direktorius Dainius Dundulis.

Pasak jo, pirmąjį nepriklausomos Lietuvos dešimtmetį ypač keblu buvo prekiauti šviežiais maisto produktais, kurių galiojimo laikas būdavo trumpas.

Dažniausiai nepavykdavo jų greitai parduoti, todėl, pasibaigus galiojimo terminui, daug tų produktų būdavo nurašoma. Prekyba jais būdavo nuostolinga, tad kurį laiką tokios prekės apskritai nebuvo tiekiamos, nes pirkėjams jų nereikėjo.

Pasak D.Dundulio, šiuo metu Lietuvoje pirkėjų poreikiai yra visai kitokie, nei būta prieš du ar tris dešimtmečius.

„Mūsų tinklo parduotuvėse šviežios žuvies, jūrų gėrybių, sūrių, daugelio kitoms grupėms priklausančių prekių asortimento net neįmanoma palyginti su kuklia anuometine jų pasiūla. Tais laikais daugelio prekių, kurias matydavome Vakarų parduotuvių vitrinose, nė nebandydavome atvežti į Lietuvą. Žmonėms jos būtų buvusios per brangios. Užtat per porą dešimtmečių įvykęs pokytis džiugina. Pirkėjai pamatė pasaulio, tapo labiau išprusę, išrankesni. Jie kelia daug aukštesnius reikalavimus prekių kokybei. Be to, ir žmonių perkamoji galia šiuo metu kelis kartus didesnė, nei būta anksčiau“, – kalbėjo D.Dundulis.

Pasak jo, šiuo metu „Norfos“ parduotuvėse prekių asortimentas sudaromas vis tikslingiau skiriant dėmesį jų kokybei.

„Tikiuosi, kad ateityje, atsižvelgdami į pirkėjų poreikius, šią prekybos kryptį dar labiau stiprinsime. Šiuo metu irgi galime patiekti bet kokių prekių net išrankiausiems pirkėjams. Svarbiausia, kad pirkėjams jų reikėtų, kad jie jas pirktų“, – teigė pašnekovas.

Anot D.Dundulio, besikeičiantys pirkėjų poreikiai ir tam tikrų prekių paklausa keičia ir parduotuvių įvaizdį, skatina naudoti naujausias technologijas ir įrangą.

Pavyzdžiui, tuomet, kai atsirado vitrinose ant ledo laikomų šviežių žuvų ir jūrų gėrybių paklausa, parduotuvės buvo aprūpintos ledukų gaminimo įranga.

Kadangi šiuo metu padidėjo šaldytų produktų poreikis, renovuojamose „Norfos“ parduotuvėse, tikėtina, jau rudenį apskritai pirmą kartą bus sumontuotos šaldymo spintos. Ateityje jos pakeis šaldiklius visose parduotuvėse.

Tai sudarys galimybę visą į parduotuves atgabentą šaldytą produkciją iš karto sudėti į ekspozicines spintas, kuriose išsirinkti tokias prekes pirkėjams bus daug paprasčiau.

Kartu nebeliks poreikio laikyti prekių specialiuose šaldikliuose, esančiuose sandėliavimo patalpose. Tai gerokai palengvins parduotuvių darbuotojų darbą, nes jiems nebereikės prekių iš šaldiklių sandėlyje perdėti į šaldiklius prekybos salėse.

„Šiuo metu „Norfos“ tinklas yra pelnęs ypač patikimo kokybiškos šviežios mėsos tiekėjo vardą.

Iki tokio pripažinimo ėjome ne vienus metus. Reikėjo iš esmės rekonstruoti ir technologiškai atnaujinti Šilalės rajone, Struikuose, esantį „Rivonos“ mėsos perdirbimo ir gamybos padalinį. Gamybos apimtis padidėjo, pavyzdžiui, pernai jame jau buvo paskersta daugiau nei 250 tūkst. kiaulių.

Šiuo metu šviežia skerdiena tinklo parduotuvių vitrinas pasiekia per kelias valandas – anksčiau tam prireikdavo kelių dienų.

Per pastaruosius metus keliskart išaugo šviežios mėsos pardavimas, todėl ir statomose, ir renovuojamose parduotuvėse gerokai pagausinome mėsos ir jos gaminių vitrinų.

Pirkėjai gali įsitikinti, kad šiuo metu „Norfos“ parduotuvių mėsos skyriaus vitrinose, palyginti su tokio pat dydžio konkurentų parduotuvėmis, randa daug didesnį jos asortimentą, taigi turi ir didelį pasirinkimą“, – sakė D.Dundulis.

„Norfos“ tinklo parduotuvėse vien šviežios kiaulienos per mėnesį vidutiniškai parduodama apie 2 tūkst. tonų.

Gerokai padidėjus parduodamos šviežios mėsos kiekiui buvo nuspręsta parduotuvėse mechanizuoti mėsos – kiaulių puselių nugabenimą nuo jas atvežusio sunkvežimio iki mėsos išpjaustymo patalpos. Iš vienos vietos į kitą jos gabenamos linijiniu konvejeriu, tad darbuotojams jų nebereikia nešte nešioti.

Mėsos išpjaustymo patalpos yra įrengtos 130-yje „Norfos“ parduotuvių. Jos nuolat aprūpinamos moderniais ir našiais įrenginiais bei įrankiais.

„Tai malonūs rūpesčiai, – patikino D.Dundulis. – Kadangi šviežios mėsos parduodame ypač daug ir jos paklausa nuolat auga, skerdienai išpjaustyti ir paruošti prekybai galime pasitelkti moderniausią ir našiausią įrangą.

Nors ji brangi, atsiperka greitai: ir darbuotojams lengviau dirbti, ir jų darbas našesnis, ir galiausiai išpjaustytos mėsos kokybė atitinka aukščiausius reikalavimus“, – ekonominę naudą įžvelgė „Norfos“ ir „Rivonos“ vadovas.

Pirkėjai įvertino ne tik „Norfoje“ siūlomos šviežios kiaulienos kokybę, bet ir brandintos jautienos privalumus.

„Atnaujiname jautienai brandinti skirtą įrangą.

Tuomet, kai prieš penkerius metus ėmėme siūlyti gurmanišką mėsą, jos pirkėjų buvo nedaug. Vienu metu net maniau, kad tai buvo prastas sumanymas parduotuvėse įrengti jautienos brandinimo spintas ir prekiauti 28 paras brandinta mėsa“, – apie dar vieną technologijų diegimo etapą pasakojo D.Dundulis.

Pasak jo, šiuo metu vienose didžiojo formato „Hyper Norfos“ parduotuvėse jau įrengiamos, kitose netrukus bus įrengtos jautienos brandinimo kameros. Jos yra kelis kartus talpesnės už šios mėsos brandinimo spintas.

Mažesnio formato „Norfos“ parduotuvėse statoma daugiau brandinimo spintų – siekiama, kad, padidėjus brandintos jautienos pardavimui, jos pirkėjams visuomet užtektų. Pavyzdžiui, vien sostinės Kalvarijų gatvėje esančioje „Hyper Norfos“ parduotuvėje per mėnesį nuperkama apie 3 tonas brandintos jautienos kepsniams.

D.Dundulio teigimu, modernizavimas pasiekia ir tai, ko, atrodytų, neįmanoma pakeisti, – parduotuvių lentynas.

Iš tiesų jų pokyčius sunkiau pastebėti, bet jie vyksta – pavyzdžiui, parduotuvių priesieniuose lentynos keičiamos į gerokai platesnes. Naujųjų plotis siekia net 60 cm.

Tokiose lentynose prekės ne tik eksponuojamos, bet jose saugomos ir atsargos. Pardavėjams nebereikia jų nuolat papildyti atgabenant papildymą iš sandėlių, nes viskas sukrauta ten pat, prekybos salėje.

Pasitelkiama ir daugiau technologinių sprendimų, pavyzdžiui, prekės iš jas atgabenusių sunkvežimių iki prekybos salės lentynų vežamos elektriniais vežimėliais.

Parduotuvių kulinarijos cechuose, kuriuose kepama mėsa ar žuvis, skardos plaunamos automatinėse plovimo mašinose.

Grindis parduotuvių salėse daugybę metų plaudavo valytojai šluostėmis. Paskui buvo pasitelktos stumdomosios plovimo mašinos. Šiuo metu valymo mašinas vairuoja darbuotojai, o dalyje parduotuvių jas išvis pakeitė grindų plovimo robotai.

„Atrodytų, kad tokie technologiniai sprendimai yra elementarūs ir gana paprasti, bet jais naudojantis visi veiksmai atliekami efektyviau, darbas organizuojamas racionaliau, o ir darbuotojai sugaišta daug mažiau laiko tam tikriems darbams atlikti, todėl gali daugiau dėmesio skirti pirkėjams“, – akcentavo „Norfos“ vadovas.

Pasak jo, prieš 2–3 dešimtmečius tai pačiai apyvartai, kokia yra šiuo metu, pasiekti reikėjo tris kartus daugiau darbuotojų arba tris kartus daugiau darbo valandų.

„Tad bet koks darbo palengvinimas ir racionalesni darbo organizavimo sprendimai galiausiai padeda pasiekti ypač gerų rezultatų. Augant apyvartai ir didėjant darbo efektyvumui tas pats darbuotojų skaičius padaro daugiau darbų. Tai sudaro galimybę padidinti darbo užmokesčiui skiriamų lėšų kiekį“, – paaiškino D.Dundulis.

„Norfos“ vadovas primena, kad beveik prieš tris dešimtmečius vidutinis tinklo darbuotojo atlyginimas buvo apie 345–500 litų (apie 100–150 eurų). Šiuo metu vidutinė alga sudaro apie 2139 eurus (neatskaičius mokesčių) – padidėjo maždaug 20 kartų.

Anot D.Dundulio, technologijos tobulėja, tad pasitelkdami moderniausią įrangą darbuotojai savo užduotis galės atlikti dar našiau, o tai suteiks galimybę toliau augti jų algoms.

Pasak D.Dundulio, nors parduotuvėse diegiamos modernios technologijos, didinančios darbo našumą, o kartu buvo atsisakyta tam tikros veiklos, jose dirbančių žmonių neprireikė atleisti iš darbo.

Pavyzdžiui, šiuo metu „Norfos“ tinklo parduotuvėse įrengta apie 900 savitarnos kasų. Pajamos, kurios gaunamos jose atsiskaitant už prekes, sudaro apie 60 proc. šio mažmeninio prekybos tinklo apyvartos ir ši dalis nuolat auga. Įprastose kasose dirba apie 440 kasininkų ir jų nuolat mažėja.

Anot D.Dundulio, nei kasininkų, nei tų darbuotojų, kurių atliekamą darbą perėmė technologijos, netenka atleisti iš darbo. Kadangi apyvarta nuolat auga – parduodama vis daugiau prekių, darbuotojų prireikia naujoms užduotims atlikti.

„Pavyzdžiui, dalis maisto prekių konditerijos ir kulinarijos skyriuose parduodama tiesiai iš vitrinų, kurias nuolat aptarnauja pardavėjai. Kita dalis analogiškų prekių jau būna pasvertos ir sudėtos į vitrinas, ten pirkėjai jas ir išsirenka.

Šiam darbui reikia žmogaus rankų, tačiau taip organizuojant procesus darbuotojai savo darbą gali atlikti našiau. Pavyzdžiui, jie iš anksto pasveria tortus ar kitus konditerijos gaminius ir, supakavę į dėžutes ir užklijavę etiketes su nurodyta kaina, sudeda į vitrinas.

Pirkėjui tokia sistema yra priimtina. Jis negaišdamas laiko gali ten pat, vitrinoje, išsirinkti norimą gaminį“, – pažymėjo D.Dundulis.

Pasak jo, jei tinkamu metu nebūtų buvę padaryta didesnių ar mažesnių pokyčių, technologinių sprendimų, dabar „Norfos“ tinklo gal nė nebūtų.

„Kad pavyktų atremti išties didelę konkurenciją, būtina įgyvendinti daugybę technologinių sprendimų“, – pabrėžė D.Dundulis.

„Esame apskaičiavę, jog tam, kad „Norfos“ tinklas veiktų racionaliai, reikia skirti 15 proc. lėšų, gaunamų už parduotas prekes, arba po 15 euro centų atskaičiuoti iš kiekvieno už prekes gauto euro (be PVM). Maždaug tokia „Norfos“ marža yra jau kelis dešimtmečius“, – teigė D.Dundulis.

Šiuos pinigus „Norfa“ naudoja visai veiklai vykdyti.

Iš šio lėšų krepšio pinigai skiriami darbo užmokesčio fondui ir mokesčiams sumokėti, padengiamos visos veiklos išlaidos. O grynasis įmonės pelningumas pastaraisiais metais sudarydavo 2,3–2,5 proc. pardavimo pajamų.

Pasak D.Dundulio, veiklos sąnaudas, o kartu ir prekių savikainą mažina parduotuvėse įdiegti inžineriniai sprendimai.

Pavyzdžiui, modernizuotoms ir naujai pastatytoms „Norfos“ parduotuvėms šildyti naudojama šiluma, kuri surenkama iš jose esančių šaldytuvų ir kitos įrangos.

Jose įrengti ir modernūs šilumos siurbliai.

„Taupus LED apšvietimas ir šiuolaikinės vėdinimo sistemos sunaudoja kelis kartus mažiau elektros energijos nei senesnės technologijos, o visos sistemos valdomos kompleksiškai.

Beje, pirmas toks kompleksinis visų inžinerinių sistemų valdymas „Norfos“ parduotuvėje įdiegtas maždaug prieš 15 metų. Bet kuris, net smulkiausias, sprendimas skirtas tam, kad dirbtume efektyviau ir našiau. Visa tai suteikia mums galimybę kokybiškas prekes pirkėjams pasiūlyti už patrauklią, konkurencingą kainą“, – apibendrino D.Dundulis.