Nuo ekologinės nelaimės Vilniaus pašonėje praėjo jau 9 metai, bet teismuose aiškinamasi ne kas tąkart užteršė tvenkinį, o kaip buvo kovojama su smarve. Ne vienam teisėjui tokia kova priminė chuliganizmą.

Kova už gaivų orą ar svetimo turto sunaikinimas? Jau septynerius metus tai svarsto įvairių instancijų teismai. O kol vyksta teismų procesas, Vilniaus pašonėje, Vanaginės kaime, įsikūrusi žemės ūkio bendrovė „Vanaginė“ nuolat samdo nuotekas siurbiančią mašiną.

Siurbti nuotekas tokiu būdu tenka nuo 2019 metų, kai bendrovei priklausantys valymo įrenginiai buvo užpilti betonu ir juodžemiu.

Tai padarę verslininkai Gintautas Kvietkauskas ir Paulius Žukauskas buvo nuteisti už svetimo turto sunaikinimą, o žemės ūkio bendrovei „Vanaginė“ iš jų priteista beveik 18 tūkst. eurų.

[[ge:lrytas:lrytas:42609933]]

Tačiau bylai apkeliavus visų instancijų teismus jie buvo išteisinti, o valymo įrenginių sugadinimo aplinkybes antrąkart nagrinės Aukščiausiasis teismas.

Kaltininkų nesurado

Paini istorija prasidėjo dar 2017 metais, kai Vanaginės kaime, esančiame vos keli kilometrai nuo Santariškių, įvyko avarija – į dumblo aikštelę buvo supiltos cheminės medžiagos, dėl to Vilniaus rajone buvo paskelbta ekstremali situacija.

Teršalai iš dumblo aikštelės buvo išvežti, o į ją pripilta smėlio. Smėlis turėjo sugerti likusius teršalus ir turėjo būti reguliariai išvežamas. Vilniaus rajono savivaldybės sudaryta darbo grupė apskaičiavo, kad šie darbai kainuos apie pusę milijono eurų.

[[ge:lrytas:lrytas:42663962]][[ge:lrytas:lrytas:42564515]][[ge:lrytas:lrytas:42523926]]

Savivaldybė kreipėsi į aplinkos apsaugos institucijas, tačiau lėšų avarijos likvidavimo darbams negavo. Žalos atlyginimo pasiūlyta reikalauti iš avarijos kaltininkų, bet jie taip ir nebuvo nustatyti.

Nelikvidavus avarijos pasekmių aplink esančių įmonių darbuotojai nuolat jautė smarvę.

Teismai neatsakė į klausimą

Tuomet verslininkas G.Kvietkauskas nutarė pats imtis veiksmų – į nuotekų sistemos šulinius supylė apie penkis kubinius metrus betono, o dalį valymo įrenginių užpylė storu žemės sluoksniu.

Tiesa, tai buvo padaryta 2019-aisiais, praėjus dvejiems metams po ekologinės nelaimės, todėl „Vanaginės“ atstovai teismuose siekia, kad jiems būtų atlyginta žala už tyčinį turto sugadinimą.

„Ši byla seniai peržengė vienos bendrovės interesų ribas. Ji tapo išbandymu teisinės valstybės principams ir klausimu, kuris aktualus kiekvienam turto savininkui.

Jei žmogus ar įmonė mano patyrę žalą, ar jie gali tikėtis, kad jų argumentai bus išgirsti, o įrodymai – visapusiškai įvertinti?“ – svarstė bendrovei „Vanaginė“ atstovaujantis advokatas Saulius Aviža.

Advokatas atkreipė dėmesį, kad per septynerius metus trunkantį teismo procesą taip ir neatsakyta į pagrindinį klausimą – ar bendrovės turtas buvo neteisėtai sugadintas?

Gelbėjo uošvės sklypą

Bendrovės „Vanaginė“ kanalizacijos vamzdynai su valymo įrenginiais yra išsidėstę per kelis žemės sklypus. Vienas jų priklauso G.Kvietkausko uošvei.

Moters sklype yra du kanalizacijos šuliniai, kiti šuliniai yra bendrovei „Vanaginė“ priklausančiame žemės sklype. Visi jie yra sujungti su kanalizacijos vamzdynu ir didele požemine 153 kubinių metrų talpykla.

[[ge:lrytas:lrytas:42703182]]

G.Kvietkauskas yra pasakojęs, kad apie uošvės sklypą sužinojęs tik po ekologinės nelaimės, kuri iki galo taip ir nebuvo likviduota. Todėl jis pats pasamdęs betonvežį, šulinius užpylęs betonu, kad nuotekos nesiveržtų į uošvės sklypą.

Supratęs, kad pasielgė netinkamai, G.Kvietkauskas teigė ne kartą bandęs tartis su „Vanaginės“ atstovais, tačiau jie nurodę didžiules ir nepagrįstas sumas.

Todėl pasitaręs su teisininkais jis nusprendė pašalinti padarinius pats ir pasamdė įmonę, kuri atkasė betonu užpiltą šulinį, jį iškėlė ir pastatė naujus žiedus, pakeitė visą vamzdį.

Aukščiausiajam teismui skundą pateikusi „Vanaginė“ nurodė, kad valymo įrenginių sutvarkymas buvo tik formalumas siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jų teigimu, po sutvarkymo nuotekos pradėjo skverbtis pro šulinių viršų, todėl jas tenka nuolat siurbti.

Smarvės neapsikentę verslininkai griebėsi kraštutinių priemonių: užsitraukė metų metus trunkančią bylą