„Mūsų planai sudėlioti taip, kad mes užbaigiame studijas kitais metais, o projektavimas turėtų pasibaigti apie 2029–2030 m. ir jau bus galima pradėti dėliotis patį įgyvendinimą – pirkimai ir kiti dalykai. Tiesa, su tokiais megaprojektais tarp daug šalių būna daugybė iššūkių, bet tikslą turint, koreguojantis laikus, su tokiais projektais galima generuoti didžiulį pokytį. (...) Matome didžiulę pridėtinę vertę iš šio projekto“, – „Verslo žinioms“ sakė N. Biknius.
„Šitas projektas, iš principo, yra labai naudingas mūsų valstybei. Idėja yra tokia, kad elektra, kurios perteklius yra pagaminamas Suomijoje, paverčiama į vandenilį ir jis, kaip energijos forma, kaip molekulės yra transportuojamos per Baltijos šalis, Lenkiją iki Vokietijos“, – pridūrė „Amber Grid“ vadovas.
Anot jo, pagrindiniai šiuo koridoriu gabenamo vandenilio vartotojai būtų sintetinių degalų gamintojai, trąšų pramonė.
Netrukus brangs visuomeninė elektra ir dujos: atsakė, kas tai lėmė
„Vartojimas vyktų ir Lietuvoje, tačiau pagrindinė dalis – Lenkijoje ir Vokietijoje. Dauguma gamybos Suomijoje, o bendras pajėgumas – apie 97 TWh. Kad suprastume, Lietuvoje mes vartojame apie 12–13 teravatvalandžių (TWh) elektros arba 16–17 TWh dujų. Tai tikrai nemažas kiekis“, – tikino N. Biknius.
Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus vadovo teigimu, šis projektas yra galimybė Senajam žemynui dar labiau sustiprinti savo energetinę nepriklausomybę.
Susiję straipsniai
„Europai, ypač po tokių atvejų, kuriuos matome Hormuzo sąsiauryje, tai yra nauja galimybė apsirūpinti savo vidiniais energijos resursais – iš pertekliaus elektros, kuri tada tampa pigi, tu gali pagaminti vandenilį, subalansuoti sistemą ir jį transportuoti vartotojų poreikiams. Mūsų šešių operatorių konsorciumas vysto šį projektą ir norime pastatyti dujotiekį nuo Suomijos iki Vokietijos“, – pažymėjo N. Biknius.
Teigiama, jog dalis jo eitų per Lietuvą – apie 350 km, o iš viso tokio koridoriaus ilgis būtų apie 2,5 tūkst. km.
„Mes matome, kad ši infrastruktūra sukurtų galimybes naujiems verslams, naujoms energetikos formoms. Rinka sako, kad jiems įdomu, ypač dauguma esamų žaidėjų arba planuojančių dirbti su sintetinio kuro gamyba“, – pridūrė N. Biknius.
Šis tarptautinis vandenilio koridorius yra įtrauktas į Europos bendrojo intereso projektų sąrašą, tai vienas reikšmingiausių Europos infrastruktūros projektų.
Jį kartu plėtoja šeši Europos dujų perdavimo sistemos operatoriai: „Gasgrid Vetyverkot „ (Suomija), „Elering“ (Estija), „Conexus Baltic Grid“ (Latvija), „GAZ-SYSTEM“ (Lenkija) ir „ONTRAS“ (Vokietija) ir Lietuvos „Amber Grid“.
Šalies perdavimo sistemos operatorė kartu su partneriais paskelbė kvietimą rinkai išreikšti poreikį naudotis būsima vandenilio koridoriaus infrastruktūra. Buvo planuota, kad suinteresuotųjų šalių apklausos rezultatai bus paskelbti iki 2026 m. vasaros, tačiau jie kol kas dar sisteminami.
Gauta rinkos informacija bus naudojama rengiant techninius ir komercinius sprendimus bei taps pagrindu tolesnėms diskusijoms su respondentais, siekiant suderinti rinkos poreikius su projekto plėtra ir pasirašyti ketinimų protokolus
Pernai Europos Komisija (EK) taip pat patvirtino 6,8 mln. eurų paramą Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus projekto galimybių studijoms atlikti.
Tarptautinį vandenilio koridorių planuota pradėti eksploatuoti 2033 metais.