Naujienų portalas Lrytas jau dešimtąjį kartą organizavo konferenciją „Verslo genas“, kuriame savo patirtimis dalinosi verslininkai, politikai bei ekonomistai.
Verslo idėjos gimsta ne tik didmiesčiuose – jos auga visoje Lietuvoje. Būtent todėl naujienų portalas Lrytas pirmą kartą savo ilgametį projektą „Verslo genas“ perkėlė į regioną ir su smulkiojo bei vidutinio verslo bendruomene susitinka Tauragėje, kur vyko praktinė konferencija ir paroda „Verslo genas“: kryptis – Tauragė“.
Vienoje iš konferencijos temų buvo paliesta tema – „Regionai augina raumenį: ką iš to gali pasiimti Lietuva?“
Regionai augina raumenį: ką iš to gali pasiimti Lietuva?
Bene vienu iš didžiausių regiono sėkmės pavyzdžių būtent ir yra tapusi Tauragė.
„Regionas turi turėti optimizmą, paslaugas, norą, gebėti įgyvendinti tikslus. Kalbėti yra lengva, bet kažką padaryti su limituotais resursais – va čia yra sunku.
Tauragėje mes dirbame su savotišku šūkiu, kad esame per maži pakeisti pasaulį, bet esame pakankamai dideli parodyti pavyzdį. Mes darysime, nebijosime padaryti klaidų, prisiimsime atsakomybę. Esame per maži, kad būtume lėti, todėl turime greitai judėti į priekį.
Kai pradedame diskutuoti, ar reikia investuoti į regioną, atsiranda „vištos ir kiaušinio“ klausimas. Regiono politika yra kiaušinio klausimas, pamirškime tą vištą. Arba dedame kiaušinį ir tikimės, kad kažkas iš jo išsiris, arba nededame. Tai yra regioninė politika“, – samprotavo Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas.
Susiję straipsniai
Diskusijoje taip pat dalyvavo Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas, kuris pridūrė, ką yra svarbu turėti savivaldybei, norint suprasti verslo poreikius.
„Savivaldybė pati verslo nesukurs, bet yra visi infrastruktūriniai sprendimai, kurie yra aktualūs žmonių norui būti čia arba grįžti. Savivaldybei yra svarbu turėti viziją ir suprasti verslo poreikius. Tikrai matome daug spręstinų klausimų, kuriuos dar reikia paruošti iš nacionalinės politikos pusės, kurie skatintų verslus kurtis regionuose, bet ir savivaldybių vaidmuo yra svarbus, nes ne visuose savivaldybėse galima justi tą proveržio norą“, – samprotavo ministras.
Jo teigimu, didmiesčiai ir regionai neturėtų būti supriešinti.
„Tai nėra dvi krepšinio komandos, kurios turi priešpriešą. Tai yra visos Lietuvos klausimas – mes esame konkurencingi tiek, kiek konkurencingiausia yra kiekviena savivaldybė. Man nepatinka tas skirstymas tarp didžiųjų miestų ir regionų. Lietuva turi augti subalansuotai visa. Ką galiu pasakyti iš mūsų vizitų į savivaldybes, kad yra labai daug mitų, kuriais daug kas tiki, kad savivaldybėse yra žema pridėtinė vertė, kad darbo vietos sukuriamos tik pažįstamiems, kad čia verslai yra tik „apdirbamoji“, bet ne, mes sutinkame žmones, kurie eksportuoja į daugybę pasaulio valstybių, kurių produktyvumas lenkia Europos Sąjungos vidurkį tris kartus.
G.Bitvinsko nuotr
Savivaldybės regionuose rodo pavyzdį, kad yra veiklų, kad čia patogu gyventi. Kai turėsime gerai apmokamų darbo vietų, pažangių verslų, nuo to regionuose prasidės visą kitą, nes iš konkurencingumo gimsta į valstybės biudžetą sumokami mokesčiai, iš to kuriame ir kitą socialinę gerovę. Kuo daugiau tokio supratingumo savivaldybėse ir Vyriausybėje, tuo geresnį rezultatą ir turėsime konkurencingoje Lietuvoje“, – teigė E. Grikšas.
Vienas iš pavyzdžių, kai po didmiesčiuose įgytos patirties ja pasidalinti bei realizuoti galima regione yra Tauragės apskrities verslininkų asociacijos pirmininkė Aistė Micevičiūtė.
Jos teigimu, bene didžiausias verslo privalumas regionuose – galimybė tiesiogiai konsultuotis su savivaldybe. Tuo pati Aistė įsitikino ir Tauragėje.
„Su savivaldybe mes tikrai bendraujame kitaip nei tas vyksta didmiesčiuose, tuo galime tik džiaugtis, nes čia mes turime betarpišką bendravimą. Jei tik meras nėra užsiėmęs, jis visada priims. Mūsų problemos išlieka tokios pat kaip ir didmiesčiuose, tik jos jaučiasi kiek aštriau. Tai yra darbo vietos. Nuo nepriklausomybės laikų Tauragėje sumažėjo 28 procentais gyventojų. Tiek darbuotojų, tiek ir klientų atžvilgiu mums yra sunkiau. Su tuo susiduria ir didmiesčiai, bet šios problemos yra pas mus kiek aštresnės“, – akcentavo ji.
Neabejotina, kad norint į regioną prisivilioti verslą, reikia tinkamos infrastruktūros, bet ne ką mažiau svarbu yra investuoti ir į pačius žmones.
„Vilniuje yra rinka, o regione atsiranda ir žmogiški dalykai, jausmai. Labai svarbu, kad regioninė politika nebegali apsiriboti tik infrastruktūra, turime kalbėti apie viešųjų paslaugų tiekimą sveikatos srityje. Turime apie susisiekimą, dalykai, kurie jau nebėra finansuojami iš Europos sąjungos, bet mums Lietuvoje reikia mums patiems apie tai pagalvoti“, – kalbėjo Tauragės rajono savivaldybės meras D. Kaminskas.
G.Bitvinsko nuotr
Tuo metu ekonomistas išskyrė pagrindinius faktorius, į kuriuos regionai turėtų atkreipti dėmesį.
„Raktas yra naujų ir kitokių vietų sukūrimas. Mums reikia ne paklodės skaidymo, o didesnės paklodės. Augimą lemia žmonių skaičius ir technologijos. Technologijos kainuoja daug, o biudžete pinigų nėra, jų kažkur iš oro neatsiras, pinigų kiekis iš Europos mažės. Ką reikia daryti? Technologijas atsiveda didelės kompanijos. Turime nebijoti kalbėti, kad Lietuvoje ir regionuose turi kurtis didelės kompanijos. Turime skatinti lietuviškas dideles kompanijas stambėti. Kai atsiranda pinigai iš stambaus verslo, tada atsiranda ir viešosios paslaugos.
Taip pat ir užsienio investicijos. Čia yra šansas regionams, užsienio investicijos yra dabar mirusios, bet turime jas šansą atgaivinti. Kaip jas pritraukti? Pats didžiausias ginklas yra telefonas – skambini tol, kol surandi, ką reikia. Čia yra darbas ir savivaldybėms, ir vietos verslininkams. Skambini 10 tūkstančių kartų, bet yra penkių procentų tikimybė, kad vis tiek kažkas atsilieps. Matome augimą, bet reikia nesustoti, dar esame kažkiek alkani, tad tikėtina, kad nesustosime. Žmonių neprisigaminsime, taip, yra migrantai, bet ar gausime kokybišką migrantą, čia yra klausimas“, – teigė ekonomistas.
Išgirdęs šiuos argumentus ministras neslėpė, kad pastangų dėl investicijų pritraukimo reikia dar didesnių.
„Investicijos nėra mirusios, bet pasistengti reikia. Problemas išspręsti galima, bet čia yra visos Lietuvos bendras klausimas“, – antrino jis.
Tauragė – vienas iš sėkmės pavyzdžių, bet ar galimą tą sėkmės istorijos modelį perkelti į kitą regioną?
„Kiekvienas regionas kuriasi savo sėkmės istoriją. Kiekvienas regionas ir kiekviena savivaldybė yra išskirtinė, turi asmenines sąlygas, tradicijas, kurios vyrauja iš anksčiau. Sutinku, kad stambios įmonės sukuria didelę pridėtinę naudą, bet kiek tenka kalbėtis su merais, nėra noro turėti vieną stambią įmonę, nes jei ta viena įmonė išeis, ką tada reikės daryti, jei dauguma gyventojų ten dirba?
Regionai mato savo situaciją, vertina ją, kiekvienas savo sėkmes istorijas kuria patys sau. Kiekvienas regionas turi savo strategijas ir savo investavimo sritis. Labai svarbu prisitraukti verslus, bet jei neturėsi tinkamos infrastruktūros, ypatingai susisiekimo, tai jau yra sudėtinga“, – pridūrė Finansų viceministrė Neringa Rinkevičiūtė-Laurinaitienė.