Palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų norma už naudojimąsi ribinio skolinimosi galimybe bus padidintos iki atitinkamai 2,25 proc., 2,40 proc. ir 2,65 proc. nuo 2026 m. birželio 17 d.
ECB teigia, jog karas Artimuosiuose Rytuose didina spaudimą infliacijai, todėl sprendimas padidinti palūkanų normas laikomas tinkamu, atsižvelgiant į įvairius scenarijus, palyginančius galimą šio sukrėtimo raidą ir poveikį euro zonos perspektyvoms vidutiniu laikotarpiu.
Eurosistemos ekspertai naujausių prognozių pagrindiniame scenarijuje numato, kad 2026 m. bendroji infliacija bus vidutiniškai 3 proc., 2027 m. – 2,3 proc., o 2028 m. – 2 proc. Pagal šį scenarijų taip pat numatoma, kad infliacija, neįskaitant energijos ir maisto produktų, 2026 ir 2027 m. bus vidutiniškai 2,5 proc., o 2028 m. – 2,2 proc.
Išaugusios energijos kainos atsilieps ir maisto produktams: tą pastebėsime ne iš karto
Palyginti su šių metų kovo prognozėmis, ekspertai padidino 2026 ir 2027 metų pagrindinio scenarijaus infliacijos prognozę dėl numatomo aukštesnio energijos kainų lygio, kuris, jų vertinimu, iš dalies persiduos maisto, prekių ir paslaugų kainų infliacijai.
Pagal pagrindinį scenarijų, ekonomikos augimas 2026 m. turėtų būti vidutiniškai 0,8 proc., 2027 m. – 1,2 proc., o 2028 m. – 1,5 proc. Prognozė 2026 ir 2027 metams buvo sumažinta, atsižvelgiant į stipresnį karo poveikį žaliavų rinkoms, realiosioms pajamoms ir pasitikėjimo lygiui.
Susiję straipsniai
Anot ECB, perspektyvai toliau būdingas neapibrėžtumas – lieka sustiprėjusi didesnės infliacijos ir lėtesnio ekonomikos augimo rizika.
Teigiama, jog tai, kokios bus karo pasekmės infliacijai ir ekonomikos augimui vidutiniu laikotarpiu priklausys nuo energijos kainų sukrėtimo intensyvumo ir trukmės bei jo netiesioginio ir antrinio poveikių masto. Šį neapibrėžtumą rodo ir labai įvairūs infliacijos bei augimo rezultatai Eurosistemos ekspertų parengtuose naujausiuose orientaciniuose scenarijuose.
Priėmusi šiandieninį sprendimą, ECB Valdančioji taryba teigia esanti gerai pasirengusi susitvarkyti su dabartiniu karo nulemtu neapibrėžtumu.
Taryba ketina atidžiai stebėti padėtį ir sprendimus dėl tinkamos pinigų politikos pozicijos priims per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamasi gaunamais duomenimis. Valdančiosios tarybos sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip ji vertins infliacijos perspektyvą ir su ja susijusią riziką, atsižvelgdama į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą.
Palūkanų normą 2 proc. lygyje ECB buvo išlaikiusi nuo praėjusių metų birželio.
„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, jog rinkos iš anksto buvo pasiruošusios tokiam sprendimui ir įskaičiavusios jo poveikį, tad vartotojai ir paskolų turėtojai reikšmingų pokyčių pajusti neturėtų.
„Finansų rinkos jau kurį laiką yra įsiskaičiavusios šitą griežtinimo žingsnelį, nes labai objektyvu – ECB stebi infliacines rizikas ir atitinkamai tai, kas vyksta Persijos įlankoje – besitęsianti Hormuzo sąsiaurio blokada yra tikrai padidėjusios infliacinės rizikos židinys. ECB pirmasis griežtinimo žingsnelis yra kaip signalas ekonomikos dalyviams, gesinantis signalas“, – naujienų agentūrai „Elta“ teigė I. Genytė-Pikčienė.
„Neturėtų niekas reikšmingai keistis, nes vartotojai ir paskolų turėtojai tą praktiškai pajuto vos karui prasidėjus, kuomet iš tikrųjų stebėjome pakankamai sparčią rinkų reakciją į karo veiksmus, į išaugusias rizikas ir atitinkamai jau tuomet tas padidėjimas įvyko. Tai dabar tikrai kažkokių pokyčių neturėtų būti, nebent atsiras naujų aplinkybių“, – tikino ji.
Palūkanų normų didinimo tikslas, anot ekspertės – suvaldyti infliacinius lūkesčius.
„Nepaisant to, kad tie pirminiai infliacijos poveikiai prasideda nuo objektyvių, šiuo atveju neekonominių priežasčių, vėliau, infliacijai padidėjus, įsisuka tie tokie jau lūkesčių sąlygoti infliaciniai procesai, kurie yra žalingi ir kuriuos vėliau sustabdyti gali būti sudėtinga“, – aiškino „Artea“ ekonomistė.
I. Genytė-Pikčienė neatmeta, jog ECB palūkanų normas šiemet didins dar kartą. Ji pastebi, jog rinkos dalyviai tam taip pat jau ruošiasi iš anksto ir tokio centrinio banko žingsnio tikisi rudenį.
„Iš tikrųjų stebint tarpbankines palūkanų normas, tarpbankinę rinką, matome, kad rinkos dalyviai tikisi ne vieno, o dviejų palūkanų normų didinimų šiemet, nes šešių mėnesių EURIBOR yra aukštesnis – tai reiškia, kad yra dar erdvės ir antram padidinimui“, – aiškino ekspertė.
„Panašu, kad rudeniop rinkų dalyvių lūkesčiai koncentruojasi, kad gali įvykti antras padidinimas. Na, bet ta tikimybė, dar, matyt, turi erdvės judėti aukštyn, nes yra dar laiko, yra dar, matyt, ir erdvės laike pokyčiams, kurie galėtų įvykti. Kai toks didelis neapibrėžtumas, labai natūralu, kad ECB pats labai stebės realius duomenis, stebės derybų dėl taiko Artimuosiuose Rytuose eigą“, – reziumavo I. Genytė-Pikčienė.