Įmonės veikla pirmiausia matoma gatvėse – naujų infrastruktūros projektų aikštelėse, kur dirba technika ir vyksta akivaizdžiausi darbai. Tačiau didžioji dalis proceso lieka už kadro – nuo projektavimo ir koordinavimo iki sprendimų, kurie priimami realiu laiku objektuose.
Apie tai, kaip atrodo ši kita pusė ir iš ko susideda komanda, kalbamės su KRS vadovu Pauliumi Grigu.
Darbuojasi visoje Lietuvoje
Susiję straipsniai
Nors KRS vardas dažniausiai siejamas su Vilniuje vykdomais projektais, bendrovės veikla apima visą Lietuvą.
Kaip pažymi P. Grigas, dalis darbuotojų didžiąją laiko dalį praleidžia objektuose, todėl net ir didesniuose biuruose ne visuomet galima susidaryti tikrą vaizdą apie komandos mastą.
„KRS komanda matoma ne tik Vilniuje, ji dirba visoje Lietuvoje. Šiandien man pasakojo, jog mūsų transportą matė Dieveniškių kilpoje, tad mes realiai esame visur, net ir atokiausiuose Lietuvos kampeliuose.“
Pašnekovo teigimu, bendrovė vienu metu vykdo projektus skirtinguose regionuose, todėl nemaža dalis darbuotojų nuolat keliauja tarp objektų.
„Turime įgyvendinamų projektų įvairiuose Lietuvos regionuose, nemažai komandos daug keliauja po objektus. Net ir biurus turime penkiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose. Todėl net susirinkti visiems į vieną vietą nėra lengva.“
Toks darbo pobūdis reiškia, kad kasdienė veikla dažnai vyksta ne biuruose, o statybvietėse, susitikimuose ar kitose darbo vietose.
„Kartais mūsų tušti ofisai gali net apgauti. Atrodo, jog dirbančiųjų nedaug, o juk mes šiuo metu valdome projektus už daugiau nei 230 milijonų eurų. Kažkas objekte, kažkas dirba iš namų, kažkas susitikimuose – biuras tuščias, o darbai sukasi kaip pašėlę“, – sako P. Grigas.
Netikėtumų nebūna – būna neišspręsti klausimai
Statybų ir infrastruktūros projektai dažnai siejami su nenumatytomis situacijomis, tačiau KRS vadovas į tai žvelgia kitaip.
„Mūsų darbe netikėtumai reiškia rūpesčius. KRS gyvuoja labai ilgai, turime sukaupę patirties įvairiose srityse, todėl nustebinti netikėtumais mus nėra lengva. Turbūt net reikėtų pasakyti, jog mums nebūna netikėtumų, mums būna tik kol kas neišspręsti klausimai.“
Pasak P. Grigo, ilgametė patirtis leidžia komandai greitai prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių ir ieškoti sprendimų net sudėtingose situacijose. Anot jo, infrastruktūros projektuose svarbiausia ne išvengti iššūkių, o gebėti į juos reaguoti operatyviai ir užtikrinti darbų tęstinumą.
Darbai, kurių miestiečiai dažnai nepastebi
Dalis sudėtingiausių infrastruktūros projektų miestiečiams beveik nematomi.
P. Grigas atvirauja, kad kartais mėnesius trunkantys darbai telpa į kelias užtvertas duobes gatvėje, nors po žeme tuo metu vyksta milžiniškos apimties statybos.
„Didžiulio diametro vamzdžiai 7–10 metrų gylyje buvo klojami be poilsio dienų ištisą parą. Miestiečiai matė tik nedideles užtvertas duobes, nors vietomis po žeme klojome net iki 1,6 metro skersmens vamzdžius. Iškloto vamzdyno ilgis viršijo du kilometrus.“
Anot jo, tokiuose projektuose geriausiai matyti skirtumas tarp to, ką mato gyventojai, ir to, kas iš tiesų vyksta objekte.
„Man šitas projektas priminė mini metro statybą. Gal kažkam net kilo klausimas, ką mes veikėme dešimties kvadratinių metrų sklype pusę metų, tuo tarpu mums tai buvo tikrai išskirtinis projektas, nors darbas aplinkiniams buvo nematomas tiesiogine to žodžio prasme.“
Pasak P. Grigo, tokie projektai puikiai atskleidžia, kokia didelė infrastruktūros darbų dalis vyksta žmonėms nematant.
„Didžiosios dalies infrastruktūros darbų paprastas gyventojas nemato apskritai. Žmonės puikiai mato kylančias namo sienas, tačiau nemato po žeme ar sienose klojamų vamzdžių ar kabelių. Taigi didžiausias atotrūkis tarp matomo ir nematomo yra su infrastruktūros objektais.“
Vilnius šiandien – didžiausias iššūkis
Šiuo metu sostinė KRS veikloje užima ypatingą vietą. Pasak bendrovės vadovo, projektų koncentracija čia tokia didelė, kad reikalauja išskirtinio planavimo.
„Sunkus planavimas dirbant teritorijose, susijusiose su istoriniu palikimu ir paveldo objektais. Jei objekto teritorijoje aptinkame tyrinėtiną objektą, mūsų darbai nusikelia neapibrėžtam laikui.“
Vilniuje infrastruktūros projektai dažnai vykdomi teritorijose, kuriose susikerta šiuolaikinės miesto plėtros poreikiai ir istorinio paveldo apsauga. Dėl to net kruopščiai suplanuoti darbai gali koreguotis jau jiems prasidėjus.
Tokiose situacijose rangovams tenka derinti techninius sprendimus, bendradarbiauti su archeologais, paveldosaugos specialistais bei atsakingomis institucijomis.
„Tarkime, Vokiečių gatvėje reikėjo atlikti nemažai žvalgomųjų tyrimų, laukti archeologų, Kultūros paveldo departamento analizės. Tokiose situacijose skubotų sprendimų priimti negalime ir turime kliautis institucijų operatyvumu.“
P. Grigas pabrėžia, kad sostinė išsiskiria ne tik istorinio paveldo gausa. Šiuo metu Vilniuje sutelkta itin didelė bendrovės vykdomų darbų dalis, todėl ypač svarbus projektų koordinavimas, resursų paskirstymas ir komandų tarpusavio bendradarbiavimas.
„Vilniaus projektai bendrai yra tam tikras iššūkis mūsų komandai, nes dabar Vilniuje turime tiek projektų, kiek visoje likusioje Lietuvoje kartu sudėjus. Didelė projektų koncentracija pareikalauja geresnio planavimo ir koordinavimo, todėl Vilnius mūsų bendrovei tikrai išskirtinis.“
Didžiausia stiprybė – žmonės
Nors miestiečiai dažniausiai mato tik galutinį rezultatą – sutvarkytą gatvę, naują infrastruktūrą ar užbaigtą objektą, už kiekvieno projekto stovi dešimtys skirtingų specialistų, kurių darbas dažnai lieka nepastebėtas.
Kaip sako P. Grigas, būtent gebėjimas veikti kaip vienai komandai ir leidžia įgyvendinti sudėtingus projektus visoje Lietuvoje.
Anot P. Grigo, KRS – tai savo srities profesionalų komanda. Jie supranta, ką ir kada reikia daryti, jie bendradarbiauja tarpusavyje atlikdami savo srities darbus, todėl pasiekia gero galutinio rezultato.
„Žinau, jog „komanda“ skamba nuvalkiotai, tačiau turbūt bene lengviausia būtų įsivaizduoti sporto kolektyvą, kur kiekvienas – nuo trenerio ar komandos žvaigždžių iki vairuotojų, masažistų ar berniuko, padavinėjančio kamuolius – turi savo funkciją ir aiškius įsipareigojimus kitiems.
Taip ir mes. Veikiame tik tada, kai veikiame kartu. Kai kiekvienas yra savo vietoje, savo laiku ir bendradarbiauja su kolektyvu.“