Palangos centre įsikūrusios vintažo studijos įkūrėja Kristina Pareigienė pasakojo, kad jos kelias į tvarų vartojimą prasidėjo nuo noro kurti jaukius ir charakterį turinčius namus.
„Kurdama savo namų erdvę supratau, kad masinės gamybos daiktai yra tarsi besieliai, neturi charakterio ir išliekamosios vertės. Norėjosi namus užpildyti vertingais daiktais, todėl pradėjau ieškoti, domėtis, o tas pasaulis mane tiesiog užbūrė“, – pasakojo Kristina.
Pasak jos, būtent domėjimasis senaisiais daiktais atvedė prie vintažo studijos sukūrimo. Šiandien čia galima rasti kruopščiai atrinktų porceliano gaminių, baldų ir interjero detalių, kurioms suteikiamas naujas gyvenimas.
„Švarūs miestai“. Namas per kelis mėnesius ir nemokamas viešasis transportas
Kristina iki šiol puikiai prisimena pirmąjį savo vintažinį radinį – vokiško porceliano serviravimo indą.
„Kai pradėjau domėtis jo kilme, ieškoti ženklinimų ir gamintojo istorijos, supratau, kad turiu tikrai neblogą radinį. Būtent tada ir prasidėjo mano gilesnė pažintis su vintažo pasauliu“, – prisiminė ji.
Susiję straipsniai
Anot pašnekovės, svarbiausias kriterijus renkantis daiktus nėra jų rinkos vertė ar garsus vardas.
„Pagrindinis kriterijus yra daikto emocija. Aš neperku daiktų, kurie nepatinka man pačiai. Jeigu įvyksta ta magija pamačius daiktą, suprantu, kad jis turi keliauti su manimi“, – sakė Kristina.
Tuo metu Druskininkuose buvo kalbama apie kitą svarbią tvarumo pusę – atliekų rūšiavimą. Druskininkų savivaldybės mero patarėja komunikacijos klausimais Aldona Jankauskienė pabrėžė, kad kurortui svarbi ne tik estetiška aplinka, bet ir gyventojų įsitraukimas.
„2024 metų Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, Druskininkai buvo geriausiai rūšiuojanti savivaldybė Lietuvoje“, – pabrėžė A. Jankauskienė.
Pasak Aldonos, vienas svarbiausių sėkmės veiksnių yra patogi infrastruktūra ir nuoseklus gyventojų švietimas.
„Tam, kad žmogus rūšiuotų, jis turi turėti sąlygas rūšiuoti, o po to ateina visa kita“, – teigė savivaldybės atstovė.
Didelį vaidmenį atlieka ir edukacijos vaikams.
„Pradėjome edukavimą nuo pačių mažiausių bendruomenės narių, ir tai labai pasiteisino. Vaikai savo žinias perduoda tėvams ir seneliams – ne tik žinias, bet ir reikalavimus, kaip reikia elgtis“, – pasakojo ji.
Laidoje taip pat parodyta Druskininkų kompostavimo aikštelė, kur žaliosios atliekos virsta kompostu, naudojamu miesto želdynams puoselėti.
Dar viena laidos tema tapo energetiniai sprendimai, padedantys mažinti iškastinio kuro naudojimą. Apie juos pasakojo bendrovės „Armonta“ vadovas Arūnas Baltramavičius.
Anot jo, vis daugiau gyventojų šiandien renkasi ne tik šilumos siurblius, bet ir saulės elektrines bei energijos kaupimo sistemas.
„Žmonės nori daugiau laisvės, daugiau nepriklausomybės ir galimybės prognozuoti savo energijos vartojimą, todėl vis dažniau renkasi saulės elektrines ir energijos kaupiklius“, – teigė A. Baltramavičius.
Pasak jo, energijos kaupimo įrenginiai šiandien turi vieną didžiausių potencialų namų ūkiuose.
„Turint saulės elektrinę, energijos kaupiklį ir kokybišką šilumos siurblį, šeima gali sutaupyti labai didelę dalį savo biudžeto“, – sakė pašnekovas.
Tvarumo sprendimus aktyviai diegia ir UAB „Palangos šilumos tinklai“. Bendrovės direktorė Giedrė Juršėnė laidoje pasakojo apie reikšmingus pokyčius šilumos gamyboje.
„2016 m. apie 60 proc. šilumos energijos buvo gaminama dujomis. Šiandien apie 85 proc. šilumos pagaminame naudodami biokurą, o dujų dalis sumažėjo iki 15 proc.“, – teigė G. Juršėnė.
Pasak jos, per pastarąjį dešimtmetį įmonė daug investavo į technologijų modernizavimą, automatizavimą ir energijos nuostolių mažinimą.
Apie aplinkosauginius sprendimus pasakojo ir direktorės pavaduotojas Algirdas Smulkys. Vienas svarbiausių projektų – elektrostatinio filtro įrengimas.
„Su šiuo įrenginiu planuojame kietųjų dalelių išmetimus sumažinti maždaug dvidešimt kartų. Tai reiškia švaresnį orą gyventojams ir miesto svečiams“, – sakė A. Smulkys.
Tuo metu komercijos skyriaus vadovas Mantas Gauronskis atkreipė dėmesį į dar vieną pokytį – įmonės perėjimą prie elektromobilių.
„Kadangi visi sparčiai juda elektros link ir siekia tvaresnių sprendimų, nusprendėme pasirinkti elektromobilius. Palangos mieste jų visiškai pakanka mūsų kasdienei veiklai“, – teigė M. Gauronskis.
Jo teigimu, elektromobiliai ne tik mažina taršą, bet ir prisideda prie didesnio komforto kurorte.
„Mes darbus pradedame anksti ryte, todėl elektromobiliai leidžia dirbti tyliau ir netrukdyti poilsiautojams“, – pridūrė jis.
Laida „Švarūs miestai“ dar kartą parodė, kad tvarumas nėra vien dideli projektai ar sudėtingos technologijos. Jis prasideda nuo kasdienių pasirinkimų – nuo daikto, kuriam suteikiamas antras gyvenimas, iki sprendimų, padedančių efektyviau naudoti energiją ir kurti švaresnę aplinką ateities kartoms. Laidą žiūrėkite „tv.lrytas.lt“.