Vokietijos Kylio pasaulio ekonomikos instituto ir Stokholmo pereinamojo laikotarpio ekonomikos instituto paskelbtame „Kylio pranešime“ teigiama, kad Maskva beveik visiškai išeikvojo savo finansines atsargas ir kad ekonomika atsidūrė „paskutinėje stadijoje“.
„Pirmuosius karo su Ukraina metus Rusijos ekonomika pasirodė esanti atsparesnė nei daugelis tikėjosi, tačiau dabar atsargos yra išeikvotos“, – sakė Kylio pasaulio ekonomikos instituto vadovas Moritzas Schularickas.
„Ekonomikos pagrindai ženkliai susilpnėjo“, – pridūrė jis.
Po Ukrainos atakų – Kremlius niršta: prakalbo apie sisteminį atsaką
„Fiskalinės atsargos beveik išeikvotos, ekonomikos augimas sustojęs, o šalies priklausomybė nuo Kinijos tampa vis akivaizdesnė“, – teigė mokslininkas.
„Tuo pačiu metu dėl karo Persijos įlankoje išaugusios naftos kainos, tikėtina, biudžetui turės tik laikiną poveikį“, – tvirtino M. Schularickas.
Susiję straipsniai
Ataskaitoje nustatyta, kad likvidusis Rusijos valstybės turto fondo turtas, karo pradžioje sudaręs 6,5 proc. bendrojo vidaus produkto, 2026 m. balandį sumažėjo iki vos 1,8 proc.
Tuo pačiu metu federalinio biudžeto deficitas jau per pirmuosius tris metų mėnesius viršijo vyriausybės nustatytą 2026 m. tikslą. Be to, naftos ir dujų pajamos šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sumažėjo 45 proc.