Tai – jos istorija: 1993-iaisiais įkurta bendrovė „Rivona“ pirmiausia teikė logistikos paslaugas – gabeno prekes į Lietuvą. Verslas plėtėsi, atsirado kitokios veiklos ir šiuo metu įmonė Lietuvoje yra vienas didžiausių darbdavių bei mokesčių mokėtojų.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, „Norfos“ grupei priklausanti logistikos, sandėliavimo, gamybos ir nekilnojamojo turto nuomos bendrovė „Rivona“ daugiausia Lietuvoje sumokančių įmonių 500-tuke (TOP 500) užima 23 vietą. Jos sumokėtų mokesčių suma per tris šių metų mėnesius sudarė 18,515 mln. eurų.
2025-aisiais abi grupės įmonės – „Norfos mažmena“ ir „Rivona“ kartu sudėjus valstybei sumokėjo 156,431 mln. eurų mokesčių.
Susiję straipsniai
Šiuo metu „Rivonoje“ dirba apie 1300 žmonių. Pernai jos apyvarta, be pridėtinės vertės mokesčio (PVM), pasiekė 821 mln. eurų ir buvo kone dešimtadaliu didesnė nei 2024 metas.
„Maždaug prieš 15 metų sukūrėme logistikos sistemą, kuri gyvuoja iki šiol. Tai centralizuotas prekių tiekimas „Norfos“ tinklo parduotuvėms iš Kėdainiuose esančio centrinio „Rivonos“ sandėlio.
Šiuo metu tik keletas prekių – įvairūs atvirukai ir tam tikri tekstilės gaminiai, būtent kojinės, į parduotuves atvežami ne iš centrinio sandėlio. Šiomis prekėmis rūpinasi patys tiekėjai, nes visų dydžių kojinės, kaip ir įvairūs atvirukai, yra paženklinti vienodais brūkšniniais BAR kodais.
Jų tiekėjai parduotuvėse patys patikrina, kokių dydžių kojinės ar kokio vaizdo atvirukai yra išpirkti, ir jais papildo vitrinas“, – paaiškino 163 parduotuves Lietuvoje valdančios bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir įmonės „Rivona“ generalinis direktorius Dainius Dundulis. Jis yra vienas „Rivonos“ ir „Norfos“ įkūrėjų.
Racionalus prekių kelias
Per tris dešimtmečius „Rivonoje“ prekių logistika pasikeitė iš esmės.
Šiuo metu naudojama informacinių technologijų (IT) sistema automatiškai centriniam sandėliui perduoda užsakymus iš parduotuvių – operatoriui nebereikia dalyvauti šiame procese.
„Norfos“ parduotuvių darbuotojams taip pat nebetenka kasdien skaičiuoti, kokių prekių dar liko lentynose bei vitrinose, o kokių jau trūksta ir kiek. Visa tai, vakarais uždarius parduotuves, apskaičiuoja IT sistema naudodamasi kasose sukaupta informacija.
Užsakymai pateikiami centriniam sandėliui, jame yra apibendrinami ir IT sistema tiekėjams perduoda informaciją, kiek ir kokių prekių, atsižvelgdami į tikslų grafiką, jie turi nugabenti į centrinį sandėlį.
Jame gautos prekės surūšiuojamos – suskirstomos pagal parduotuvių užsakymus ir pakraunamos į sunkvežimius, o šie nurodytu optimaliu maršrutu kitą dieną jas išvežioja į visas „Norfos“ tinklo parduotuves.
„Anksčiau prekių logistika buvo organizuojama kitaip. Jas užsakydavome iš vietos tiekėjų, o gautas prekes kurį laiką dar sandėliuodavome. Dabar tiekėjai trumpo galiojimo maisto prekes į centrinį sandėlį suveža tiksliai nustatytu laiku ir jos iš karto yra paskirstomos parduotuvėms. Tad iki vidurnakčio sandėlis ištuštėja, o ryte viskas prasideda iš naujo“, – apie racionalų darbo organizavimą pasakojo D.Dundulis.
Kiekvienam procesui prekių tiekimo grandinėje reikia ir tam tikrų sąnaudų, todėl išvengiant papildomo sandėliavimo prekių savikaina sumažėja. Kartu tai turi įtakos ir jų galutinei kainai parduotuvių lentynose.
Šiuo metu pagal tokį principą – be sandėliavimo – paskirstoma apie du trečdalius visų į „Norfos“ tinklą gabenamų prekių.
O ilgo galiojimo prekes pristatantys tiekėjai patys pasirenka jiems priimtiną laiką iš nurodytų grafike. Atvykę į sandėlį jie iš karto važiuoja prie iškrovimo rampos ir ties ja nebesusidaro transporto eilės.
Nuo tiekėjų iki lentynos
D.Dundulis atkreipė dėmesį į dar vieną automatinės IT sistemos teikiamą naudą: ji patikrina visų galiojimo datą turinčių prekių galiojimo terminus. Jei jie yra trumpesni nei numatytas standartas, tokie gaminiai iš tiekėjų net nepriimami.
„Dalies maisto prekių galiojimo laikas yra trumpas. Jos centriniame sandėlyje teišbūna pusdienį – greitai pasiekia parduotuves, tad mūsų pirkėjai visuomet randa pačių šviežiausių gaminių“, – paaiškino „Norfos“ vadovas.
„Rivonos“ pramoninių ir bakalėjos prekių sandėlyje saugoma ir kas mėnesį parduotuvėms paskirstoma per 10 tūkst. rūšių prekių. Šiemet jame bus pabaigta įdiegti automatizuota sistema, kurią valdys dirbtinis intelektas. Ji bus skirta iš parduotuvių gautiems minėtų prekių užsakymams įvykdyti.
2017 m. „Rivonoje“ buvo įdiegtas tuo metu Vakarų Europoje ypač inovatyvus sprendimas, pritaikytas sandėliui, kuriame palaikomas specialus temperatūros režimas. Tai vadinamasis sorteris – konvejerinė automatinė prekių rūšiavimo sistema, kuri pagal parduotuvių užsakymus sukomplektuoja šviežias trumpo galiojimo prekes, pavyzdžiui, pieno bei mėsos gaminius.
Sausų prekių sandėlyje neseniai buvo įdiegtos naujos automatizuotos, dirbtinio intelekto valdomos sistemos. Tai bėginė stelažų su keturiomis kryptimis (4D) judančiais „shuttle“ – šaudykliniais vežimėliais sistema, pritaikyta plastikinėms dėžėms arba kartoninėms pakuotėms.
Pasak D.Dundulio, prieš gerą dešimtmetį, kol dar nebuvo modernizuotas ir automatizuotas centrinis „Rivonos“ sandėlis, bendrovės sandėliuose dirbo apie 600 darbuotojų, o prekių iš jų būdavo išvežama keliskart mažiau negu šiuo metu.
Anuomet per mėnesį į „Norfos“ parduotuves būdavo išvežiojama apie 10 tūkst. tonų prekių. Dabar sandėlyje dirba apie 300 žmonių, o šiemet kovą į tinklą buvo išgabenta apie 33 tūkst. tonų prekių.
Išveža ir parsiveža
Kalbėdamas apie sandėliavimo ir logistikos iššūkius bei modernius sprendimus D.Dundulis prisiminė, kad prieš kelis dešimtmečius nuolat tekdavo sukti galvą, kaip vienu sunkvežimiu kuo racionaliau – įveikiant kuo mažiau kilometrų išvežioti kuo daugiau prekių.
„Šiuo metu samdome specializuotą įmonę. Pagal prekių užsakymus, gautus iš parduotuvių, ji sudaro racionaliausius maršrutus ir taip suskirsto prekes ant padėklų, kad jie būtų maksimaliai užpildyti, taip pat pilnai pakrauti ir juos gabenantys sunkvežimiai“, – paaiškino pašnekovas.
Šiuo metu vienintelis „Norfos“ tinklas iš visų mažmeninių prekybos tinklų turi savo prekių išvežiojimo transportą.
„Norfos“ grupės įmonė „Rivona“ yra įsigijusi sunkvežimius su poros dydžių priekabomis.
„Toks standartas suteikia galimybę bet kuriuo momentu vieną transporto priemonę pakeisti kita. To prireikia, jeigu, pavyzdžiui, vilkikas kelyje sugenda. Vilkikai su ilgomis puspriekabėmis negali privažiuoti prie kai kurių „Norfos“ parduotuvių, ypač prie mažųjų, todėl svarbu, kad turime ir mažesnių sunkvežimių“, – kalbėjo D.Dundulis.
Anot jo, „Norfa“ yra vienintelė iš prekybos tinklų, kurioje sunkvežimiai naudojami ne tik prekėms į parduotuves pristatyti, bet ir kai kurių Lietuvos tiekėjų gaminiams į centrinį sandėlį parsivežti. Tad apie 95 proc. sunkvežimių į Kėdainius sugrįžta ne tuščiomis.
Šia paslauga naudojasi dauguma „Norfos“ tiekėjų, ypač tų, kurie tiekia ilgo galiojimo prekes. „Rivona“ turi galimybę pasiūlyti patrauklius logistikos įkainius, nes sunkvežimiai bet kokiu atveju turi grįžti į centrinį sandėlį.
Pasak D.Dundulio, tokia logistikos sistema svariai prisideda prie realaus tvarumo – padeda mažinti oro taršą anglies dvideginiu.
Turi savo transportą
„Rivona“ per pastaruosius porą metų atnaujino beveik visą transporto parką.
Šiuo metu įmonė eksploatuoja apie 80 sunkvežimių, kuriuos aptarnauja apie 120 vairuotojų.
Prieš didžiąsias metų šventes, kai smarkiai padidėja prekių pardavimas, dauguma sunkvežimių kasdien iš sandėlio į parduotuves ir atgal padaro po du reisus.
„Savo transporto parką nusprendėme įsigyti dėl kelių priežasčių. Viena jų – patys eksploatuodami sunkvežimius juos galime ir pilnai pakrauti, ir sudaryti racionalius maršrutus. Kita priežastis – saugumas. Mat prieš didžiąsias metų šventes bei vasarą, kai prekių perkama gerokai daugiau, rinkoje ima stigti šią paslaugą teikiančių įmonių pajėgumų. Užtat turėdami savo transportą visus darbus galime organizuoti planingai“, – sakė „Norfos“ ir „Rivonos“ vadovas.
Pasak jo, retkarčiais, kai susidarydavo didieji prekybos pakilimai – kai šoktelėdavo šviežios mėsos paklausa, jai į tinklo parduotuves išvežioti tekdavo pirkti šią paslaugą.
„Radome sprendimą ir šiam iššūkiui įveikti – įsigijome daugiau priekabų-šaldytuvų. Paprastai jos naudojamos prekėms iš centrinio sandėlio išvežioti. O kai smarkiai padidėja skerdienos paklausa, vairuotojai su jais važiuoja dirbti į Šilalės rajone esantį „Rivonos“ mėsos perdirbimo padalinį“, – teigė D.Dundulis.
Pasak jo, procesas niekada nesustoja. Tad ir šiuo metu yra skaičiuojama ir vertinama, kokias naujausias technologijas panaudoti, kad logistiką būtų galima organizuoti dar racionaliau.