Apyvartos grafoje – 7 181 114 181 euras. Ties pelnu nurodyta suma – 7 181 773 277 eurai. Tokie skaičiai portale rekvizitai.lt buvo ties mažosios bendrijos „Kraftera“, veikiančios uostamiestyje, finansų skiltimi.
Pagal tai ji būtų neabejotinai visų laikų pelningiausia Lietuvos kompanija. Tačiau ankstesnių metų ataskaitos – nepalyginti kuklesnės: pajamos svyruodavo nuo 57 tūkst. iki daugiau nei 100 tūkst. eurų, pelno – vos keli šimtai. Nieko nuostabaus, kadangi kalbama apie automobilių remontu užsiimančią įmonę. Beje, turinčią vos vieną darbuotoją.
Savininkas kalbėti nepanoro
Nerimaujantiems dėl mokesčių reformos – specialistės atsakymas kam ištuštins pinigines labiausiai
Galbūt portale rekvizitai.lt paskelbti skaičiai kažkokia klaida? Vargu, kadangi ši įmonė duomenis gauna tiesiai iš Registrų centro. O šiame įregistruotoje praėjusiųjų metų finansinėje ataskaitoje – taip pat milijardai.
Įdomiausia, kad dešimženkliai skaičiai paminėti net po kelis kartus. Galima suklysti galbūt vieną sykį, tačiau milijardais nurodytas ir grynasis pelnas, ir pelnas prieš apmokestinimą, ir tipinės veiklos pelnas, ir bendrasis pelnas, ir pardavimo pajamos.
Susiję straipsniai
Susisiekus su įmonės vadovu Remigijumi Mockumi šis ilgai nekėlė telefono, o galiausiai, vos išgirdęs klausimą apie milijardinį pelną, išrėžė: „Nenoriu apie tai kalbėti. Ačiū, viso gero“.
Sunkiai suvokiama klaida ar piktas pokštas?
Beje, įdomu, kad po keleto valandų milijardiniai skaičiai portalo rekvizitai.lt paskyroje apie mažąją bendriją „Kraftera“ jau buvo pradingę. Tačiau ne tik jie – išnyko visa grafa apie įmonės finansus.
Kadangi savininkas kalbus nebuvo, teko prašyti teisininkų komentaro. Kaip sakė advokatų biuro „Motieka ir Audzevičius“ advokatas Mantas Juozaitis, tai galėjo būti tiesiog labai didelis nesusipratimas, nors ir sunkiai paaiškinamas.
Anot jo, ataskaitose klaidų pasitaiko, tačiau net ir teoriškai sunku įsivaizduoti situaciją, kuomet tokio dydžio klaida (ir net ne vienoje ataskaitos eilutėje) galėtų prasprūsti ir būti deklaruota Registrų centre.
„Teoriškai tokias popierines apyvartas įmonė gali sugeneruoti, tarkime, prekiaudama kripto rinkoje. Galima būtų nusipirkti dalį bitkoino ir algoritminės prekybos pagalba pirkti ir parduoti esant mikro svyravimams.
Tokia automatinė prekyba galėtų per trumpą laiką generuoti milžiniškas teorines pajamas ir beveik identiškas išlaidas, tačiau pelnas būtų minimalus. Šiuo atveju ir pelnas yra milžiniškas, todėl toks variantas neatrodo realus.
Beje, šiuo atveju įmonei tektų sumokėti daugiau nei milijardą eurų pelno mokesčio.
Jeigu būtų noras tiesiog išpūsti įmonės vertę kokiam nors tikslui, tai tikrai nebūtų peršokama nuo dešimčių tūkstančių prie milijardų. Neįtikima.
Dar vienas variantas – piktas pokštas. Šiuo atveju, pokštas būtų labai piktas ir labai neprotingas“, – svarstė teisininkas.