Neramumai Artimuosiuose Rytuose paveikė vieną svarbiausių pasaulio jūrų transporto arterijų – Hormūzo sąsiaurį. Kadangi per šį sąsiaurį gabenama nafta, suskystintos gamtinės dujos ir kitos žaliavos, prasidėjus konfliktui buvo apribotas tiekimas pasaulinėse rinkose.
Vis dėlto ekspertai įspėja, kad net ir pasiekus susitarimą, grįžimas prie įprasto laivybos režimo gali užtrukti, o ekonominiai padariniai pasauliui gali jaustis dar ne vieną mėnesį.
Prireiks kantrybės
JAV ir Iranas po kelių savaičių derybų pasiekė susitarimą: paaiškėjo, kada gali būti atvertas Hormūzo sąsiauris
Hormūzo sąsiauris daugumai laivų buvo faktiškai uždarytas nuo vasario 28-osios, leidžiant praplaukti tik ribotam, Iranui palankių laivų skaičiui. Šiuo metu Persijos įlankoje yra įstrigę apie 200 laivų.
BBC „Verify“ analizė, remdamasi „MarineTraffic“ informacija, rodo, kad nepaisant pranešimų, laivybos intensyvumas Hormuzo sąsiauryje išlieka itin mažas. Nuo sekmadienio iš šios teritorijos išplaukė tik du laivai su įjungtais sekimo įrenginiais.
Situaciją dar labiau komplikuoja saugumo grėsmės – minų ir dronų atakų rizika, kuri verčia laivybos bendroves vengti šio maršruto.
„Capital Economics“ vyriausiasis ekonomistas Neilas Šeringas teigia, kad net ir esant politiniam susitarimui, naftos srautų grįžimas į įprastą lygį užtruks.
Susiję straipsniai
„Net jei laivyba taps saugesnė, laivai šiuo metu nėra tinkamose vietose, o naftos gavybos ir perdirbimo grandinėms reikia laiko grįžti į pilną pajėgumą. Be to, išlieka draudimo ir rizikos klausimai“, – pažymi jis.
Karo metu „Brent“ rūšies naftos kaina buvo šoktelėjusi iki maždaug 120 JAV dolerių už barelį, kai prieš konfliktą ji siekė kiek mažiau nei 70 dolerių.
Paskelbus apie preliminarų susitarimą, kaina sumažėjo iki maždaug 83,55 JAV dolerio už barelį.
Traukinys jau nuvažiavo
Energijos išteklių kainų šuolis atsispindi ir maisto sektoriuje, kadangi trąšų kainos yra glaudžiai susijusios su nafta ir dujomis. Dėl to spaudimą pajuto ir žemės ūkis.
Analitikai teigia, kad paliaubos galėtų sumažinti įtampą trąšų rinkose, tačiau ir čia pokyčiai nebus greiti.
EPA-ELTA nuotr.
Tam įtakos turės ne tik laukimas, kol tiekimo grandinės bus atstatytos – kai kuriose pasaulio šalyse jau vyksta derliaus nuėmimas, todėl dalis žemės ūkio sektoriaus jau nebegali pasinaudoti galimu kainų stabilizavimu.
Geros žinios dėl palūkanų normos
Dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose padarinių buvo paveikta ir pasaulinė ekonominė politika. Infliacijos augimas privertė centrinius bankus peržiūrėti palūkanų normų planus.
Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje anksčiau buvo tikimasi palūkanų mažinimo, tačiau išaugus energijos kainoms prognozės pasikeitė – dabar net svarstoma, kad normos gali būti laikomos aukštesnės ilgiau arba net dar kartą didinamos.
Investicijų valdymo bendrovės „AJ Bell“ atstovas Russas Mouldas sako, kad rinkų lūkesčiai per labai trumpą laiką pasikeitė iš esmės – nuo kelių planuojamų palūkanų didinimų iki gerokai atsargesnių prognozių.
„Dar praėjusią savaitę rinkos prognozavo du palūkanų normos padidinimus iki 2027 m. pradžios. Dabar tikimybė pasikeitė – iki gruodžio numatomas tik vienas palūkanų normos padidinimas, o vėliau, bent jau pirmąjį 2027 m. pusmetį, pokyčių gali nebūti.
Tai galėtų reikšti, kad įmonės drąsiau samdys daugiau darbuotojų, vartotojai bus labiau linkę leisti pinigus, o nekilnojamojo turto rinka, kuri pastaraisiais mėnesiais pardavėjams buvo nepalanki, vėl suaktyvės.“
Parengta pagal BBC informaciją.