Naftos kainos rinkoje ėmė kilti prieš keletą mėnesių, vasario pabaigoje prasidėjus kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose ir sutrikus laivybai Hormuzo sąsiauryje.
Praėjusią savaitę finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas Eltai sakė nebematantis prasmės pratęsti lengvatos taikymo, nes, anot jo, naftos kainos rinkoje nebėra tokios, kokios buvo per patį šios krizės piką.
Be to, jo teigimu, tai nėra taikli priemonė, o Lietuva pagalbą tikslingai jau skiria tokioms pažeidžiamoms grupėms kaip ūkininkai bei verslas.
Degalų krizė tik gilėja: netoli Krymo sunaikinta dešimtys sunkvežimių, gabenusių degalus ir amuniciją
Du mėnesius galiojanti lengvata buvo finansuojama panaudojant dėl išaugusių kuro kainų surinktas viršplanines pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pajamas.
Finansų ministerija skaičiavo, kad galutinė kuro kaina gyventojams dėl to sumažės maždaug 6 centais už litrą (su PVM).
Susiję straipsniai
Parlamente grupė „Nemuno aušros“ ir socialdemokratų frakcijų atstovų yra registravę siūlymą iki spalio pratęsti lengvatos taikymą, tačiau finansų ministras ragino tokių iniciatyvų nepalaikyti.
Siekdama sumažinti degalų kainas gyventojams, Lietuva ėmėsi skirtingų priemonių, tuomet balandį laikinai sumažintas ir dyzelino akcizas.
Balandį degalinės taip pat įpareigotos informaciją apie benzino, dyzelino bei suskystintų naftos dujų (SND) kainas kasdien iki 10 val. teikti Lietuvos energetikos agentūrai (LEA).
Seimas dabar taip pat svarsto prezidento siūlymą įtvirtinti mechanizmą, kurį aktyvavus didžiausios galimos benzino ir dyzelinių degalų kainos būtų nustatomos kasdien, parlamentas sprendžia, ar degalinėms kuro kainas leisti didinti tik kartą per parą.
Siekiant padėti suvaldyti krizės Artimuosiuose Rytuose padarinius, Europos Komisija (EK) taip pat sudarė lengvesnes sąlygas skirti valstybės pagalbą labiausiai nukentėjusiems verslo sektoriams.