Atsakymų į šiuos klausimus ieškojo „Verslo geno“ konferencijos diskusijos dalyviai – Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili, Lrytas CEO Tautvydas Mikalajūnas ir „Tauragės radijas“ direktorius Valdas Latoža.
Gegužės 22-ąją Tauragėje įvyko viena didžiausių regioninės ekonomikos ir verslo konferencijų Lietuvoje – „Verslo genas“, kurią surengė naujienų portalas Lrytas.
Renginys subūrė verslo lyderius, politikus, ekonomistus, savivaldos atstovus, investuotojus bei akademinės bendruomenės narius diskusijai apie tai, kokia kryptimi juda Lietuvos ekonomika ir kokį vaidmenį šalies augime šiandien atlieka regionai.
Žiniasklaida – nuo regionų iki miestų: esame universalūs vienu požiūriu
Ar trūksta žinių apie regionus?
„Tauragės radijui“ vadovaujantis V. Latoža neslepia, kad žiūrint į didžiuosius portalus ir įsijungus televizijos kanalus pasigenda didesnio dėmesio regionams ir jų problemoms, įvykiams.
„Tai, kas vietiniams yra pakankamai svarbu, turbūt, nacionalinės medijos net neima“, – mano jis.
Ypatingo dėmesio sulauktų, jei įvyktų kažkoks skandalas, kiltų grėsmė šaliai, tačiau jis nesistebi, kad nacionalinės žiniasklaidos turinį užvaldo Vilniaus naujienos, nes fokusas į sostinę ir būna. G. Burbulytė-Tsiskarishvili neslepia, kad žmonėms labai svarbu gauti vietos naujienas ir šio poreikio neskirto į didmiesčius ar regionus.
Susiję straipsniai
„Poreikis yra vienodas, nesvarbu ar 640 tūkst. ar 20 tūkst. gyventojų“, – pridūrė ji.
Iš to kyla ir kita problema, kad vietos žiniasklaidai reikalingas finansavimas, tam, kas ji taptų nepriklausoma nuo vietos politikų užgaidų. G. Burbulytė-Tsiskarishvili išskyrė, kad dėl to vietos žiniasklaida tampa vietinės valdžios įkaite.
Tuo tarpu T. Mikalajūnas akcentuoja, kad žiniasklaidos kanalai yra verslo subjektai, kurie turi skaičiuoti tam tikrus algoritmus, pasirinkimus, kad išsilaikytų.
„Natūraliai, tai šiek tiek diktuoja naujienų srautą ir jų pateikimą“, – žiniasklaidos užkulisiais pasidalijo T. Mikalajūnas.
Neseniai 20-ąjį jubiliejų atšventęs Lryto portalas bandė eksperimentuoti ir į turinį įtraukti rubrikas pagal miestus. Deja, tai nesulaukė skaitytojų dėmesio ir idėjos teko atsisakyti.
T. Bauro nuotr.
„Skaitytojas ar auditorija yra universali vienu požiūriu – žmones labiausiai domina nelaimės, kriminalai ir pramogos“, – teigė T. Mikalajūnas.
Žiniasklaida neišvengiamai tam pasiduoda ir tai nereiškia, kad nėra rašoma apie svarbius dalykus. T. Mikalajūnas pridūrė, kad žmonės skaito tai, ką skaito ir piktinasi tuo, ką skaito.
Taip pat pateikė įdomų faktą, kurį parodė atlikta apklausa. Portalo skaitytojų auditorija labiausiai pasigenda žurnalistinių tyrimų ir kultūrinių tekstų, tačiau juos publikavus – jų neskaito.
Rizikos žiniasklaidoje
V. Latoža ne tik sutinka, kad geriausiai apie Tauragę papasakotų joje gyvenantis žurnalistas, bet ir turi patirties šiuo klausimu. Kelis metus redakcijoje dirbo iš Klaipėdos važinėjęs žmogus, su kuriuo, neslepia, turėjo bėdų. Pradedant kirčiavimu, baigiant vietovardžių sumaišymu.
„Tauragiškis žino daugiau niuansų, kiemo užkaborių, kaimyno situaciją ir padarys žymiai geriau nei atvažiavęs žmogus“ – teigė jis.
Jis neabejoja, kad ir atvažiavęs žurnalistas puikiai nušviestų, gal kitu kampu, bet prioritetą teiktų tauragiškiams.
T. Bauro nuotr.
V. Latoža mano, kad tiek didieji nacionaliniai kanalai, tiek regioninė žiniasklaida išgyvena sunkmetį. Nors finansai skiriasi, tačiau tiek vieniems, tiek kitiems skaudu negauti lėšų. Neslepia, kad prieš 3 metus Medijų rėmimų fondo finansavimas regionų žiniasklaidai leido lengviau atsikvėpti.
„Galimybė įkvėpti oro ir negalvoti apie užsidarymą“, – atvirai sakė V. Latoža.
Tokią mintį turėjo ir „Tauragės radijas“, kuris nebematė prasmės, o tęsti darbus darėsi per sunki našta. Šiais metais „Tauragės radijas“ minės 15-os metų sukaktį.
Apie valstybės vaidmenį užsiminęs V. Latoža pasigenda galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir iš ten pasipildyti savo biudžetą. Pasak jo, nėra buvę konkurso, kuris būtų skirtas regioninei žiniasklaidai.
G. Burbulytė-Tsiskarishvili atkreipė dėmesį į regioninės žiniasklaidos finansavimą, nes tai priskiria saugumo klausimui. Nefinansuojant profesionaliosios žiniasklaidos, šią nišą užims kiti. Užtenka socialiniuose tinkluose turėti pakankamą skaičių sekėjų ir gali veikti kaip tikras medijos kanalas bei skleisti dezinformaciją.
„Iš to kyla pavojus nacionaliniam saugumui“, – pridūrė ji.
T. Mikalajūnas akcentuoja, tiek nacionalinė, tiek regioninė žiniasklaida gyvena techtoninių lūžių laikotarpyje, nes tendencijos rodo, kad kylantys iššūkiai veda į pasirinkimų kryžkelę.
„Augantis žvėris, kuris pastaraisiais metais įsiveržė į lankomiausių interneto svetainių penketuką, tai yra dirbtinis intelektas“, – neslėpė jis.
Dirbtinis intelektas yra didžiulė grėsmė redakcijų išsilaikymui ir artėjantys keli metai redakcijoms taps ypač sunkūs. Pasak T. Mikalajūno, tai jaučiama jau dabar.
„Žmonės nebeina į portalus, jie didelę dalį informacijos renkasi iš dirbtinio intelekto“ – pridūrė jis.
Jis teigė, kad tai liečia ir nacionalinio saugumo klausimą, nes visuomenės informavimas susijęs su tuo, kaip ji informuojama. Į žiniasklaidos stiprumą pirmiausia dėmesį turi kreipti pačios redakcijos, sprendimų priėmėjai, instituciniai susitarimai ir pati visuomenė turi būti kritiška.
„Turi suprasti, ką skaitai, iš kur renkiesi informaciją ir kur ją matai“, – apibendrino T. Mikalajūnas.