Kaip skelbia naujienų portalas Lrt.lt, penktadalis apklaustųjų valdžios priemones, kurių buvo imtasi siekiant sumažinti degalų kainas, vertina teigiamai (7 proc. labai teigiamai ir 13 proc. labiau teigiamai nei neigiamai), o kone dešimtadalis (9 proc.) respondentų šiuo klausimu nuomonės neturi arba į klausimą neatsakė.
Nurodoma, jog blogiausiai valdžios veiksmus įvertino darbininkai ir ūkininkai (74 proc. jų pritaikytas priemones vertina neigiamai) bei vadovai, verslininkai (73 proc. valdžios veiksmus vertina nepalankiai).
Tuo metu valdžios atstovų veiksmus kovoje su aukštomis degalų kainomis geriausiai įvertino moksleiviai ir studentai (29 proc. teigiamai, 56 proc. neigiamai).
Susiję straipsniai
ELTA primena, kad naftos kainos rinkoje ėmė kilti prieš keletą mėnesių, vasario pabaigoje prasidėjus kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose ir sutrikus laivybai Hormuzo sąsiauryje.
Siekdama suvaldyti kuro kainas Lietuva ėmėsi įvairių priemonių – laikinai, iki birželio 15 d., sumažino dyzelino akcizą, buvo įdiegti kainų stebėsenos mechanizmai, įpareigojant degalines Energetikos agentūrai kasdien teikti informaciją apie pardavimo kainas.
Parlamentas šiuo metu dar svarsto prezidento siūlymą įtvirtinti mechanizmą, kurį aktyvavus didžiausios galimos benzino ir dyzelinių degalų kainos būtų nustatomos kasdien. Taip pat svarstomas Energetikos ministerijos siūlymas apriboti šalies degalinių galimybes didinti kuro kainas – priėmus projektą, verslas tai galėtų daryti tik kartą per parą – 10 val. ryte.
Siekiant padėti suvaldyti krizės Artimuosiuose Rytuose padarinius, Europos Komisija (EK) taip pat sudarė lengvesnes sąlygas skirti valstybės pagalbą labiausiai nukentėjusiems verslo sektoriams.