Per pastarąjį dešimtmetį sektorius gerokai pasikeitė: išaugo finansuojamų projektų apimtys, išsiplėtė paslaugų spektras, o klientams siūlomi sprendimai daugeliu atvejų jau konkuruoja su tradicinių bankų pasiūla.
Kodėl dalis senų stereotipų vis dar gyvi ir kiek jie atitinka realybę?
Mitas Nr. 1: kredito unijos skirtos tik ūkininkams ir smulkiajam verslui
Susiję straipsniai
Vienas dažniausiai pasitaikančių įsitikinimų – kad kredito unijos aktualios tik ūkininkams ar nedideliems verslams.
LKU kredito unijų grupę vienijančios Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) vykdančioji direktorė Ieva Naudžiūnaitė sako, kad nors toks požiūris turi istorinį pagrindą, jis nebeatitinka šiandienos situacijos.
„Tam tikra prasme tai yra tiesa, nes būtent regionuose veikiančios kredito unijos yra svarbios, kai kuriais atvejais netgi vienintelės toje teritorijoje veikiančios, finansinės partnerės ūkininkams ir vietos verslams. Tačiau šiandien toks požiūris jau nebeatspindi realybės.“
Anot ekspertės, nors tam tikrai daliai kredito unijų ūkininkų finansavimas yra viena svarbesnių veiklos sričių, šiandien kredito unijos yra daugiau nei tai. Be kitų finansavimo ir taupymo sprendimų, kredito unijos gali pasiūlyti ir visą kasdienės bankininkystės paslaugų paketą.
„Tai apima mokėjimo sąskaitas, mokėjimo korteles, elektroninę bankininkystę, mobiliąją programėlę, taupymo ir finansavimo sprendimus tiek gyventojams, tiek verslui.“
Kitaip tariant, kredito unijos klientas visas pagrindines finansines paslaugas gali gauti vienoje vietoje.
Mitas Nr. 2: kredito unijos finansuoja tik nedidelius projektus
Dar vienas gajus stereotipas – kad kredito unijos gali suteikti tik nedideles paskolas ir nėra pajėgios finansuoti stambesnių verslo projektų.
Pasak I. Naudžiūnaitės, praktika rodo visai ką kita.
„LKU kredito unijų grupė finansuoja ne tik smulkųjį ir vidutinį verslą, bet ir milijoninės vertės investicinius projektus. Mūsų paskolų portfelyje yra projektų, kurių finansavimo suma viršija 20 mln. eurų.“
Tarp pastaraisiais metais finansuotų – daugiabučių projektas „Newton“ Vilniuje (11,5 mln. eurų), gyvenamųjų namų kvartalas „Porto Franko“ (21,5 mln. eurų), apartamentų projektas „Basanavičiaus“ sostinės centre (12,2 mln. eurų), katalizatorių perdirbimo gamykla „Refinis“ (9 mln. eurų), viena didžiausių biometano gamyklų regione (7 mln. eurų) bei kiti reikšmingi verslo projektai.
„Tokie pavyzdžiai rodo, kad kredito unijos šiandien yra pajėgios finansuoti tiek vietos bendruomenėms svarbius smulkius projektus, tiek didelės apimties investicijas, kuriančias darbo vietas ir prisidedančias prie Lietuvos ekonomikos augimo“, – teigia pašnekovė.
Mitas Nr. 3: kredito unijos netinka augančiam verslui
Neretai manoma, kad verslui augant tenka ieškoti didesnių finansų partnerių. Tačiau I. Naudžiūnaitė teigia, kad kredito unijų statistika rodo kitokią tendenciją.
„Pastaraisiais metais LKU grupės paskolų portfelyje nuosekliai auga verslo finansavimo dalis. Šiuo metu verslo klientų finansavimas sudaro beveik pusę viso paskolų portfelio.
Tai rodo ne tik didėjantį verslo pasitikėjimą kredito unijomis, bet ir kredito unijų galimybes finansuoti vis sudėtingesnius bei didesnės apimties projektus.“
Tuo pačiu kredito unijos išlieka prieinamos ir mažesniems verslams. Jos finansuoja tiek projektus pagal ILTE lengvatines priemones, pavyzdžiui, „Verslumo skatinimas 3“, tiek daugiamilijonines investicijas.
„Bene didžiausias kredito unijų pranašumas išlieka individualus požiūris. Gerai pažinodamos vietos verslo aplinką ir klientų situaciją, kredito unijos gali greičiau priimti sprendimus, lanksčiau vertinti aplinkybes ir kartu su klientu ieškoti tinkamiausio sprendimo“, – sako I. Naudžiūnaitė.
Mitas Nr. 4: kredito unijos atsilieka nuo bankų
Dalis žmonių vis dar mano, kad kredito unijos siūlo tik bazines finansines paslaugas – paskolas ir indėlius. Tačiau LKU grupės ekspertė pabrėžia: toks įsitikinimas seniai nebeatitinka realybės.
„Per pastaruosius dešimtmečius kredito unijų sektorius Lietuvoje iš esmės pasikeitė. Kadaise tai buvo nedidelės bendruomeninės finansų įstaigos, atsiradusios siekiant užpildyti finansinių paslaugų trūkumą nepriklausomoje Lietuvoje. Dabar tai modernus ir stiprus finansų sektoriaus dalyvis.
LKU kredito unijų grupė vienija 44 kredito unijas ir daugiau kaip 100 klientų aptarnavimo vietų visoje Lietuvoje. Grupė aptarnauja daugiau nei 130 tūkst. narių, o jos valdomas turtas siekia beveik 1,3 mlrd. eurų. Šių metų pradžioje grupės paskolų portfelis taip pat perkopė rekordinį 1 mlrd. eurų“, – sako ji.
Augantis mastas leidžia plėsti ir klientams siūlomų paslaugų spektrą.
„Nuolat atnaujiname elektroninės bankininkystės sprendimus, netrukus pristatysime visiškai naują šios sistemos dizainą, taip pat vystome mobiliąją programėlę, pristatome naujus taupymo produktus. Artimiausiu metu klientams pasiūlysime ir lizingo paslaugą.
Svarbiausia tai, kad augdamos kredito unijos neprarado savo pagrindinės stiprybės – artimo santykio su klientu.
Todėl šiandien klientai gali naudotis visu finansinių paslaugų paketu ir kartu išsaugoti galimybę gauti gyvą konsultaciją bei individualų dėmesį savo mieste ar miestelyje“, – teigia I. Naudžiūnaitė.
Mitas Nr. 5: kredito unijose laikyti pinigus mažiau saugu
Bene jautriausias mitas susijęs su saugumu. Vis dar pasitaiko manančių, kad kredito unijos yra mažiau patikimos nei tradiciniai bankai.
„Tai vienas dar kartais pasitaikančių, tačiau labiausiai klaidingų ir nepagrįstų mitų“, – pabrėžia pašnekovė.
Kredito unijos Lietuvoje veikia pagal tuos pačius reguliavimo principus kaip ir bankai bei yra prižiūrimos Lietuvos banko. LKU grupės kredito unijų indėliai draudžiami valstybės nustatyta tvarka – iki 100 tūkst. eurų vienam indėlininkui vienoje kredito unijoje.
Papildomą saugumo sluoksnį suteikia ir po 2018 metų reformos sustiprinta sistema. Kredito unijos privalo priklausyti vienai iš dviejų veikiančių kredito unijų grupių, o jose taikoma kryžminių garantijų sistema.
Pasitikėjimą kredito unijų sektoriumi rodo ne tik reguliavimo mechanizmai, bet ir investuotojų elgsena. Praėjusią savaitę LKU grupę prižiūrinti Lietuvos centrinė kredito unija pradėjo antrąjį obligacijų emisijos platinimo etapą.
Pirmojo etapo metu investuotojų paklausa daugiau nei 1,5 mln. eurų viršijo pasiūlą. Tai rodo, kad Lietuvos ir kitų Baltijos šalių investuotojai kredito unijų sektorių vertina kaip patikimą ir finansiškai tvarų.
„Vienai kredito unijai susidūrus su laikinais sunkumais, atsakomybę prisiima visa grupė. Todėl kalbant apie indėlių saugumą ar veiklos stabilumą, klientai gali jaustis taip pat užtikrintai kaip ir kitose Lietuvos ar užsienio finansų įstaigose“, – sako I. Naudžiūnaitė.
Nors dalis visuomenės kredito unijas vis dar vertina pagal prieš keliolika ar net keliasdešimt metų susiformavusį įvaizdį, per tą laiką jos gerokai pasikeitė. Daugelis anksčiau vyravusių nuostatų apie ribotas paslaugas, mažas finansavimo galimybes ar technologinį atsilikimą yra labai toli nuo realybės.