Kaunas šiomis dienomis atidarė jau aštuntą visuomenei prieinamą baseiną. Tiesa, tiek pat jų turi ir Vilnius, bet sostinė yra dvigubai didesnė. Gal vilniečiai nemėgsta plaukioti? Ne, pasirodo, miestas planuodamas nenumatė vietos tokiems objektams.

Kaune birželio pradžioje atidarytas baseinas Panemunėje, dar vienas šiais metais bus pradėtas statyti Aleksote. Vilniuje tik praėjusiais metais atidarytas baseinas Žirmūnuose, bet ir jis – ne naujas, o rekonstruotas.

Per ketverius metus tris naujus baseinus pastačiusi Kauno savivaldybė pagal baseinų tinklą gyventojams tvirtai pirmauja visoje šalyje, o sostinė šiais metais nepradės nė vieno tokio objekto statybos.

Vieno pavardės prašiusio neskelbti plaukimo trenerio nuomone, Vilnius nuo Kauno atsilieka dėl miesto planavimo trūkumų.

[[ge:lrytas:lrytas:42590620]]

Planuose nenumatytos vietos ne tiktai baseinams, bet ir darželiams, mokykloms, nors prekybos centrams, biurų ir komercinės paskirties pastatams teritorijų netrūksta.

Paslaugos – arčiau namų

[[ge:lrytas:lrytas:42698964]][[ge:lrytas:lrytas:42778447]][[ge:lrytas:lrytas:42662907]]

Už 13 milijonų eurų pastatytas naujasis Panemunės baseinas Kaune – daugiafunkcis sporto ir sveikatingumo centras, skirtas profesionaliam sportui ir gyventojų laisvalaikiui.

Iš viso tai jau aštuntas mieste veikiantis baseinas. Pagrindinis 25 metrų ilgio 8 takelių baseinas paruoštas aukšto lygio tarptautiniams sporto renginiams, juos galės stebėti mažiausiai 100 žiūrovų.

Anot Kauno mero Visvaldo Matijošaičio, pastaraisiais metais savivaldybė prioritetą skiria paslaugoms arčiau kauniečių namų. Baseinai – ne išimtis.

„Tokios erdvės teikia visokeriopą naudą, jose laukiami visi – ir sveikata besirūpinantys senjorai, ir plaukti besimokantys vaikai, ir profesionalūs plaukikai. Galima drąsiai teigti, kad tai investicija į miesto gyventojų dešimtmečių gerovę“, – kalbėjo V.Matijošaitis.

Šis kompleksas skirtas ne tik pramogoms, bet ir mokyti vaikus plaukti, o tai – ir galimybė išsaugoti vaikų gyvybę.

Naujas – po dvejų metų

2022 metų rudenį Kaune duris atvėrė baseinas Nemuno saloje, o pernai veiklą pradėjo baseinas Šilainiuose. Dar iki šių metų pabaigos Kauno savivaldybė ketina pradėti naujo vandens pramogų komplekso statybas Aleksote.

Šiame baseine lankytojai galės mėgautis banguojančiu vandeniu.

Skaičiuojama, kad baseinas Aleksote duris lankytojams turėtų atverti praėjus dvejiems metams nuo darbų pradžios.

Dabar Kaune yra 8 visuomenei prieinami baseinai, 2 iš jų – olimpiniai, 50 metrų ilgio.

Tarptautinius standartus atitinka „Girstučio“ kompleksas – 50 metrų ilgio, 8 plaukimo takelių baseinas – ir Nemuno salos („Žalgirio“) baseinas – 50 metrų ilgio, 10 takelių, tribūnose – 528 vietos.

[[ge:lrytas:lrytas:42880867]]

Dainavoje, „Vilijoje“ (Vilijampolė), Miško gatvėje („Startas“), Lietuvos sveikatos universitete ir kitose vietose įrengti 25 metrų baseinai.

Kaune sporto mokyklose mokosi plaukti ir sportuoja apie 2 tūkst. vaikų ir jaunuolių.

Skaičiai – labai panašūs

Vilniuje – taip pat aštuoni baseinai, trys iš jų pagrindiniai. Tai – Lazdynų olimpinis 50 metrų ilgio baseinas ir atskiras 25 metrų šuolių į vandenį bei nardymo baseinas, yra SPA erdvė ir treniruoklių salė.

Taip pat prie pagrindinių priskiriami Fabijoniškių ir Žirmūnų baseinai. Abu jie 25 metrų ilgio.

Vilniuje veikia ir specializuoti plaukimo bei mokymo baseinai, jie siūlo ir laisvo plaukimo laikus. Tarp jų – „Hobiverse“, „Olimpo pradžia“, „Plaukimo šeima“, „Banga“, „Youdėk“ erdvės.

Sostinės sporto centre vandens sporto šakas lanko daugiau nei 500 ugdytinių.

Pagrindiniuose viešuosiuose baseinuose treniruojasi apie 1700 vaikų. Antrokų mokymo plaukti projekte dalyvauja apie 7 tūkst. mokinių.

Anot savivaldybės atstovo Gabrieliaus Grubinsko, bendras besimokančių plaukti vaikų skaičius Vilniuje yra didesnis, nes treniruotės vyksta ir privačiuose baseinuose, kurių duomenų savivaldybė neturi.

Priestatą tik rekonstravo

Paskutinį kartą simbolinė juostelė Vilniuje buvo perkirpta Žirmūnų baseine praėjusių metų rugpjūtį. Tada buvo atvertos durys į baseiną ir sporto salę. Tiesa, jie įrengti priestate ir tik rekonstruoti.

Rekonstruoto pastato patalpų plotas padidėjo 243 kvadratiniais metrais ir dabar siekia 1,6 tūkst. kvadratinių metrų. Jame yra sporto salė, 25 metrų ilgio keturių takelių baseinas, rūbinės, dušinės ir kitos sanitarinės bei pagalbinės patalpos.

Žirmūnų baseino vadovė Deimantė Mačiulienė teigė, kad pagrindinė baseino veiklos kryptis orientuota į vaikų ir suaugusiųjų mokymą plaukti, tačiau siekiama, kad ši erdvė taptų bendruomenės susibūrimo vieta, čia vyktų įvairios iniciatyvos, renginiai, sporto varžybos.

[[ge:lrytas:lrytas:42880888]]

Baseino priestato atnaujinimo darbus už 4,8 mln. eurų atliko bendrovė „Kaminta“.

Rasų gatvėje – nežinia

Pasak G.Grubinsko, ilgainiui Vilniuje planuojami dar du baseinai – Rasų ir Įsruties gatvėse.

Rasų gatvėje esą yra numatyta įrengti 8 takelių baseiną ir erdves sportui, laisvalaikiui, neformaliajam švietimui bei renginiams.

Įsruties gatvėje taip pat planuojamas 8 takelių baseinas, vaikų zona, SPA erdvė, papildomos sporto salės.

Tačiau tai – nevisiškai tiesa. Baseiną Rasų gatvėje savivaldybė žada pradėti statyti jau ketvirtus metus.

Bet projekto ateitis pakibusi ant plauko, nes teritoriją, kurioje turėtų iškilti baseinas, valstybė panaudos sutartimi iki 2089 metų buvo perdavusi Lietuvos aeroklubui.

Savivaldybės taryba praėjusiais metais priėmė sprendimą dėl valstybinės žemės sklypo Rasų gatvėje panaudos sutarties su Lietuvos aeroklubu nutraukimo, bet ši organizacija sprendimą apskundė teismui.

Teritorija Rasų gatvėje daugiau nei 40 metų naudojasi aviamodeliuotojai, čia įrengta kordinių modelių trasa.

Kito tokio kordodromo aplinkinėse šalyse nėra, jame kas porą metų vyksta Europos, pasaulio čempionatų etapai.

Iš anksto numatė sklypus

„Vilniuje tapo įprasta teritorijų bendruosius, detaliuosius planus tvirtinti be reikalingos infrastruktūros. Trūksta mokyklų ar baseinų? Ai, gal paskui kur nors įkišime“, – ironizavo pavardės prašęs neminėti treneris.

[[ge:lrytas:lrytas:42880870]]

Anot jo, ryškiausias tokio netoliaregiško planavimo pavyzdys – Perkūnkiemis, kuriame nebėra laisvų sklypų ugdymo įstaigoms ir juos savivaldybei tenka pirkti.

Kad Vilniaus savivaldybė planuodama teritorijas negalvojo apie baseinus, patvirtino ir Kauno plaukimo mokyklos direktorius Saulius Binevičius.

Jo nuomone, sostinei trūksta mažiausiai dviejų baseinų. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniuje gyventojų nuolat daugėja, baseinų trūkumas ateityje bus dar didesnis.

Anot S.Binevičiaus, Kaunas elgėsi kitaip: iš anksto numatė sklypus baseinams, nors iki statybų dar būtų likę ir keletas metų.

„Jeigu kalbėtume sportininkų kalba, Vilnius užėmė prastesnę žemo starto poziciją“, – apibendrino S.Binevičius.

Dviejų didmiesčių varžytuvėse dėl baseinų – lygiosios, tačiau akivaizdžiai Kauno naudai