Pažadais dėl paramos maitinti verslininkai įsivėlė į pinkles: istorijos epicentre – „jauna, gležna mergaitė“ (1)

Praktikos pasitelkti konsultantus, apskaitos, teisines ar kitas paslaugas teikiančius profesionalus UŽT nedraudžia ir neriboja – pareiškėjai paramai gauti turi teisę patys savarankiškai dėl to apsispręsti.

Būtent tokį kelią pasirinko paramą darbo vietos steigimui norėjęs gauti švenčių ir renginių filmavimu bei montavimu užsiimantis kaunietis Gytis.

UŽT skiriama subsidija, kurią videografas siekė gauti, padengia dalį sumos, reikalingos priemonėms steigiamoje darbo vietoje įsigyti. Kad šiuos pinigus gautų, 2024 m. gegužę su Greta Tverskyte – specialiste, kurią jam rekomendavo draugas, – vyras sudarė sutartį dėl paramos gavimo konsultacijos, paramos rašymo ir teikimo be administravimo paslaugų. Pasirašydama sutartį moteris įsipareigojo paslaugas suteikti kokybiškai ir laiku.

Specialistės darbas sutartyje įvertintas 459,8 Eur. Čia taip pat minima, kad ji atstovauja įmonei „Jumedeina“.

Tam, kad gautų paramą, videografas įsteigė įmonę „Tutinas Video“, nors tuo metu jau kurį laiką turėjo kitą įmonę „Video Poetai“. Būtent pastarąją įmonę, prisimena kaunietis, G. Tverskytė pasiūlė perrašyti pusbroliui.

„Paramą gauna nauja įmonė, tuos pinigus pervedi savo senai įmonei, kad įsigytum daiktus, – apie specialistės pasiūlytą schemą pasakojo vyras. Jis neslepia, kad klausimų išgirdus tokį pasiūlymą kilo, tačiau pasitikėjo moterimi, su kuria sudarė sutartį, kadangi pats neturėjo kompetencijos šioje srityje. – Aš sutikau ir pirkau tuos daiktus – fotoaparatus, objektyvus ir kitą įrangą.“

Videografas pasidalino garso įrašais, kuriuos, bendraujant per susirašinėjimo programėlę „Instagram“, jam siuntė G. Tverskytė. Čia girdėti nurodymai išsiųsti paklausimus dėl prekių pirkimo keliems tiekėjams, tarp jų įtraukiant ir seną kauniečio įmonę, perrašytą pusbroliui.

„Tai dabar, žiūrėk, taip. Atsiunčiu, tu nusiunti 3–4 (aut. past. – tiekėjams), ir tarp jų turi būti pusbrolis. Palauki valandą laiko, tada pusbrolis atsiunčia tą pasiūlymą, aš jį irgi taip pat atsiųsiu. <...> Tada vėl iki vakaro atsiųsi pirkimo-pardavimo sutartį ir <...> šiandien <...> padarysim pavedimą. Ir viskas. Nes yra daug klaidų tame susirašinėjime ir bijau, kad neprikibtų.

<...> Nereikia laukti, kol visi atrašys, dabar truputį pasikonsultavau, leido taip daryti. Svarbu, kad būtų visiems išsiųsta, – daugiau negu trims. <...> Esmę pagavai, tikiuosi. O jeigu nepagavai, tai ir p*****, nes vis tiek aš viską čia tvarkau, tai tu vis tiek privalai manęs klausyti“, – Gyčiui siųstame garso įraše kalbėjo G. Tverskytė.

Kituose garso įrašuose moteris videografui aiškino, kad tokios schemos esmė – įrangą įsigyti kuo pigiau. Pateiktas pavyzdys, kad reikalingas prekes pusbrolis įsigytų už 22 tūkst. Eur, o pačiam Gyčiui parduotų už 27 tūkst. Eur. Tuomet būtų nurodoma, jog už gautą paramą yra atliekamas 22 tūkst. Eur pavedimas, o likę 5 tūkst. Eur neva sumokami grynaisiais pinigais. Primename, kad Lietuvoje 5 tūkst. Eur yra nustatyta maksimali atsiskaitymų grynaisiais suma.

„Visi va taip daro tokius pirkimus, tai čia gali nesijaudinti dėl to tikrai. <...> Aišku, buvo, kas pirko paprastai, bet dažniausiai visi pasidaro taip, kad kuo geriau. Nu, čia nėra toks crime (iš anglų k. – nusikaltimas)„, – klientą ramino moteris.

Ji taip pat atskleidė, kaip iš to pasipelno ir pati. Viename iš garso įrašų G. Tverskytė pasakojo žinanti didžiulę įmonę, kuri Lietuvoje pardavinėja ekskavatorius. Ši įmonė, kaip teigia pati moteris, jai sumoka už tai, kad tarpininkaudama tarp UŽT ir pretenduojančių gauti paramą G. Tverskytė suranda naujų klientų.

„Kai baigiasi paramos, aš jiems atvedu apie 10 klientų. Jie man susimoka savo skladkę ir aš atiduodu jiems tuos savo klientus. Ir mano tie klientai iš jų normalia rinkos kaina įsigyja ekskavatorių. Už tą paramą“, – teigė moteris.

UŽT paramą kauniečiui pavyko gauti. Pastaroji siekė 18,7 tūkst. Eur, nors už įrangą jis pripažįsta mokėjęs mažiau – 12855,9 Eur.

Vis dėlto šiemet visą gautą paramą UŽT įpareigojo grąžinti. Kaip portalui Lrytas komentavo UŽT atstovė Milda Jankauskienė, toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad tarnyba negalėjo patvirtinti, jog darbo vieta iš tiesų yra įsteigta.

„Subsidijos gavėjas nepateikė darbo vietai įsteigti visų reikalingų ir tinkamų dokumentų. UŽT iš subsidijos gavėjo negavo teisingos nustatytos formos Veiklos finansinės ataskaitos kartu su atliktų pirkimų dokumentais, išlaidas pagrindžiančius ir patirtų išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų (pirkimo-pardavimo sutarčių, jeigu buvo sudarytos, sąskaitų-faktūrų, banko išrašų arba pavedimų elektronine bankininkyste) bei leidimų, licencijų ar kt. kopijomis, patvirtintomis subsidijos gavėjo atstovo parašu, lietuvių kalba, įsigytų naujų darbo priemonių nuotraukų bei pranešimo apie sudarytas materialines ir teisines sąlygas naujai Kino operatoriaus darbo vietai sukurti“, – rašoma portalui atsiųstame komentare.

Taip pat teigiama, kad subsidijos gavėjas nepatikslino kvietimų dalyvauti apklausoje dėl darbo priemonių pasiūlymų teikimo raštu, tiekėjų apklausos pažymos, sąskaitos faktūros, ilgalaikio materialiojo turto įvedimo į eksploataciją akto, nepateikė aiškių visų darbo priemonių nuotraukų.

Savo ruožtu Gytis pasakojo, kad G. Tverskytė jam melavo, esą reikalingi dokumentai buvo siųsti, UŽT specialistė esą jai neatsiliepė arba apskritai sakė dokumentų nesiųsti.

Nepaisant to, pretenzijų moteriai videografas nereiškė, nors tam pagrindą turėjo, kadangi G. Tverskytei buvo suteiktas įgaliojimas, kuriuo ji turėjo atstovauti Gytį dokumentų teikimo procese: rengti, pasirašyti ir teikti visus dokumentus, susijusius su paramos verslo kūrimui paraiškomis; teikti ataskaitas, paaiškinimus, papildomą informaciją; bendrauti su atsakingomis institucijomis ir jų atstovais; gauti informaciją apie paramos eigą ir sprendimus; atlikti kitus veiksmus, reikalingus tinkamam paramos įsipareigojimų vykdymui.

Pastarąjį įgaliojimą Gytis pasirašė dar šių metų kovo 10 d. Pagal su UŽT pasirašytą sutartį, įsteigti darbo vietą ir visiškai atsiskaityti už skirtą subsidiją kaunietis turėjo iki šių metų balandžio 16 d.

Vis dėlto tai – ne vieninteliai rūpesčiai, kamuojantys kaunietį. Dėl aplaidžiai teiktų buhalterijos paslaugų vyras taip pat turėjo sumokėti 7 tūkst. Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) – tai nutiko su UŽT gauta parama nesusijusioje istorijoje, tačiau kaunietis įsitikinęs, kad ir čia figūruoja G. Tverskytė.

Praėjus porai mėnesių po to, kai videografas su šia moterimi sudarė sutartį dėl paramai gauti reikalingų paslaugų teikimo, ši jam pasiūlė savo buhalterės paslaugas. Buhalterė su kauniečiu susisiekė per „Telegram“ platformą ir prisistatė Indrės vardu.

Kadangi per įmonę „Video poetai“ Gytis įsigydavo paslaugas iš užsienio tiekėjų, jo bendrovei buvo reikalingas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojo kodas, kad susigrąžintų sumokėtus mokesčius. Tačiau paaiškėjo, kad buhalteriją tvarkiusi moteris nepateikė reikalingų dokumentų – PVM deklaracijų, sąskaitų i.SAF posistemėje, metinių finansinių ataskaitų. Už deklaracijų ir ataskaitų neteikimą buvo gautas ir nutarimas dėl administracinio nusižengimo, panaikintas PVM mokėtojo kodas. To kaunietis nežinojo, jam buvo siųstas suklastotas dokumentas.

Pastaruoju kaunietis sutiko pasidalyti. Anglų kalba parengtame rašte nurodoma, kad kauniečio įmonė buvo įregistruota PVM mokėtoja, o šį sprendimą pasirašė VMI darbuotoja.

Dokumentu Lrytas pasidalijo su VMI. Mokesčių informacijos departamento vadovė Regina Utkienė atkreipė dėmesį, kad VMI raštus anglų kalba siunčia itin retai. Tai gali būti daroma tais atvejais, kai informacija teikiama užsienio valstybių institucijoms ar tarptautinėms organizacijoms. Taip pat išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir informacijos gavėją, atsakymai užsienio subjektams gali būti teikiami anglų arba rusų kalbomis.

Dar vienas svarbus niuansas, į kurį dėmesį atkreipė R. Utkienė, – buhalterės Gyčiui siųstame dokumente nėra nurodomas oficialus institucijos pavadinimas, nepateikiami dokumento sudarytojo duomenys, dokumente nėra Lietuvos Respublikos herbo ir VMI logotipo. Taip pat tekstas lygiuojamas ne pagal rekomendacijas, o pati dokumento forma neatitinka Dokumentų rengimo taisyklėse numatytų siunčiamų dokumentų struktūros elementų išdėstymo schemų.

Įdomiausia tai, kad šį dokumentą Gyčiui siuntusios buhalterės telefono numeris, matomas jos „Telegram“ paskyroje, sutampa su G. Tverskytės telefono numeriu. O atsiskaitymus už paslaugas – 80 Eur per mėnesį – kaunietis sako G. Tverskytės nurodymu vykdydavęs atliekant bankinius pavedimus į jos pačios banko sąskaitą. Kad periodiniai 80 Eur siekiantys pavedimai iš tiesų buvo atliekami, įrodo ir Gyčio banko sąskaitos išrašai.

Besidomint šia istorija buvo susisiekta su dar keturiais asmenimis iš trijų skirtingų miestų. Šiems žmonėms G. Tverskytė taip pat teikė paslaugas siekiant gauti UŽT paramą.

Pašnekovai pripažino, kad labiausiai jiems gaila iššvaistyto laiko. Kaip galima suprasti išklausius skirtingas istorijas, bendradarbiavimas su G. Tverskyte truko ir metus ar net ilgiau. Per šį laikotarpį, buvusių klientų teigimu, sulaukta visko, tik ne paramos – pažadų, pasiteisinimų, grasinimų teismais ar net realių teisinių veiksmų klientus kaltinant šmeižtu.

Nors iš pirmo žvilgsnio įtarimų ši moteris gali ir nesukelti – taip pripažino kalbinti asmenys.

„Jauna, gležna mergaitė. Emociškai pratrūksta, jei ką nors ne taip pasakai, tokį įspūdį sudaro, kad tikrai stengiasi, atsiprašinėja visą laiką“, – pasakojo klientas iš Klaipėdos r.

Kibernetinio saugumo paslaugų įmonę įkurti su parama norėjęs kitas G. Tverskytės klientas iš Kauno prisimena, kad paraiškos teikimo metu buvo nuolat susiduriama su kliūtimis, specialistė jam teikė neteisingą informaciją.

„Iki šios dienos nelabai suprantu – neišmanė ji ar melavo. <...> Kai pamačiau, kad niekas nejuda, aš už ją pradėjau jos darbą dirbti, domėtis, detaliai išsiaiškinau ir supratau, kad čia nesueina galai.

Ji labai gudriai sužaidė. Visas procesas tęsėsi apie pusantrų metų. Jei žmogus būtų sukčius, jis paimtų pinigus, apgautų ir dingtų. O ji nedingo“, – stebėjosi kaunietis.

Galiausiai jis paprašė G. Tverskytės, kad ši grąžintų už paslaugas sumokėtus 620 Eur, tačiau moteris atsisakė tai padaryti.

„Tai turėtų būti mėnesio ar dviejų klausimas. <...> Aš būčiau veiklą pradėjęs daug anksčiau, mažiau laukęs. Tas laikas – labai brangus“, – teigė buvęs moters klientas, įmonę galiausiai įsteigęs be paramos.

Susisiekus su pačia G. Tverskyte, kone iškart sulaukta įspėjimų dėl kreipimosi į advokatus.

Moteris nepraleido progos atkirsti ir nesėkmingomis patirtimis pasidalinusiems klientams. Esą pastarieji siekia ją sužlugdyti, moteriai tenka vaikščioti pas psichologą, vartoti vaistus.

G. Tverskytė pripažino, kad jos klientams ne visuomet pavyksta gauti paramą – specialistė teigė dėl to patirianti stresą, tačiau dažniausiai pinigus grąžinanti. Nors Lrytas surinkti pasakojimai teiginiams dėl pinigų grąžinimo prieštarauja. Ji taip pat aiškino, kad kai kurie klientai piktnaudžiauja pinigų grąžinimu arba laiku ar visai su ja neatsiskaitė už paslaugas.

Moteris primygtinai reikalavo pasidomėti videografo iš Kauno atliktu, kaip teigė, fiktyviu įrangos pirkimu. Ji pasakojo, kad klientas sugalvojo „pavogti pinigus“, nors portalo turima medžiaga atskleidžia, kad pirkimas įvyko būtent specialistės iniciatyva, jai tiksliai nurodant, kokius veiksmus klientas turi atlikti, ir raminant, jog tai nėra nusikaltimas.

Įdomu tai, kad po skambučio G. Tverskytei moteris susisiekė su vienu iš savo patirtimi pasidalijusių klientų. Vėliau pastarasis informavo portalą, kad nebesutinka, jog jo pasakojimas būtų publikuojamas, nes nori užmiršti nesėkmingą patirtį, pareikalavusią daug laiko ir kantrybės.

Kitą savo buvusį klientą G. Tverskytė kaltino prisidėjus prie to, kad ši esą prarado būsimas pareigas Klaipėdos rajono verslo įmonių asociacijos valdybos pirmininkės kėdėje.

Vienoje iš Klaipėdos rajono savivaldybės „Facebook“ paskyroje įkeltų nuotraukų ji pozavo su meru Broniu Markausku ir iš tiesų buvo įvardyta kaip naujoji asociacijos valdybos pirmininkė. Tačiau susisiekus su asociacijos pirmininku Romu Kvaseliu buvo patikinta – su asociacija ši moteris niekaip nėra susijusi.

„Mums ji prisistatinėjo vienaip, savivaldybei kitaip. <...> Mes paskambinome savivaldybei, sakom, kad niekas nieko neatstovauja ir net narys nėra“, – teigė R. Kvaselis.

UŽT savo ruožtu primena, kad įstaigos specialistai paraiškų teikėjams skirtuose mokymuose ne kartą informavo, jog dokumentus jie rengtų savarankiškai, nes dažnai į pagalbą paraiškų rengimui ateinantys tretieji asmenys neprisiima atsakomybės už verslo riziką ar darbo vietą įsteigusio asmens įsipareigojimus.