Vilniuje, Savanorių prospekte, esanti „N Bazė“ – jau atnaujinta. Ši didžiausia Lietuvoje „Norfos“ tinklo parduotuvė duris pirkėjams atvėrė birželio pradžioje. Į ją apsipirkti sugrįžo ir bendrovės „Norfos mažmena“ darbuotojai, mat jų biuras yra greta esančiame pastate.
„Asortimento skirtumą pajutome ir savo kailiu. Tuos kelis mėnesius, kai iki birželio 11 dienos „N bazė“ buvo uždaryta atnaujinti, kolegos vykdavo apsipirkti į mažesnes „Norfos“ parduotuves. Jie pasigesdavo tos prekių įvairovės, prie kurios buvo įpratę“, – sakė 163 parduotuvių tinklą Lietuvoje valdančios bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas bei gamybos ir logistikos įmonės „Rivona“ vadovas D.Dundulis.
Sukuria didesnę apyvartą
Susiję straipsniai
Pasak D.Dundulio, yra pirkėjų, kuriems patinka tai, kad mažiausiose parduotuvėse galima greitai apsipirkti. Jose jie randa būtiniausias prekes ir kone atmintinai žinodami, kur jos padėtos, suskumba greitai prisipildyti krepšelį.
Mažiausio formato parduotuvėse prekiaujama tik tuo, kas pirkėjams yra reikalingiausia. Jose prekių asortimentas sudaro maždaug penktadalį to, kuris siūlomas didžiosiose tinklo parduotuvėse.
Šiuo metu Lietuvoje veikia trisdešimt penkios XXL ir septynios „Hyper“ formato parduotuvės. Šių pagal plotą ir prekių asortimentą didžiausių „Norfų“ skaičių bus siekiama gausinti.
„Šios 42 parduotuvės, kurios sudaro kiek daugiau nei ketvirtadalį visų „Norfos“ tinklo parduotuvių, bendrovei suneša daugiau kaip pusę visų pajamų. Suprantama, kad turėti dideles parduotuves yra racionaliau. Kitaip tariant, kad pasiektume tokią apyvartą, kuri susidaro visame 163 parduotuvių tinkle, pakaktų maždaug 80-ies didžiausio formato parduotuvių“, – paaiškino D.Dundulis.
Didelė „Norfa“ – efektyviau
D.Dundulio teigimu, didžiosios „Norfos“ parduotuvės, palyginti su XL, L ar S formato parduotuvėmis, turi daug privalumų, naudingų ir pirkėjams, ir pačiam mažmeninės prekybos tinklui.
„Mažos ir didelės parduotuvės administravimo sąnaudos nedaug skiriasi, nes visose šie procesai yra panašūs. Tačiau didelėse parduotuvėse darbuotojai turi galimybę specializuotis, pavyzdžiui, pagal savo pareigybes atlikti dvi ar tris operacijas: krauti prekes, išdėlioti jas vitrinose, dirbti kasoje. Tokiu atveju jie labiau išlavina savo įgūdžius ir jiems patikėtus darbus atlieka našiau. Dirbdami efektyviai jie ir užsidirba daugiau. Mažose parduotuvėse specializuotis neįmanoma. Jose darbuotojams būtina išmanyti daug daugiau ir pakaitomis atlikti visus darbus“, – teigė D.Dundulis.
Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad prekių tiekimas didesnėms parduotuvėms yra racionalesnis ir pigesnis.

A.Srėbalienės nuotr.
Į dideles parduotuves prekės gali būti vežamos neperrinktos centriniame sandėlyje Kėdainiuose. Jos gabenamos ant tų pačių padėklų, ant kurių jas atsiuntė gamintojai.
Tiekiant prekes mažesnėms parduotuvėms ant vieno padėklo sukraunama daug įvairių prekių, atsižvelgiant į jų poreikius ir užsakymus. Tam naudojama sandėlio technika, automatizuotos linijos, prireikia ir darbuotojų pagalbos. Įprasta, kad įvairių gaminių prikrauti padėklai yra lengvesni.
„Atvykęs į didelę parduotuvę visas sunkvežimis joje yra iškraunamas. Jis arba iš karto grįžta į sandėlį, arba pakeliui dar užsuka pas tiekėjus ir iš jų paima gaminius. O sunkvežimis, siunčiamas į mažąsias „Norfas“, turi aplankyti jų kelias ar net keliolika, kol visi padėklai yra iškraunami. Tai reiškia, kad prekes į dideles parduotuves vežantis transportas panaudojamas efektyviau. Per dieną toks sunkvežimis gali atlikti kelis reisus. To nepavyksta padaryti prekėmis aprūpinant mažas parduotuves“, – apie prekių logistikos subtilybes kalbėjo D.Dundulis.
Didelėse parduotuvėse yra paruošta daugybė lentynų. Tai irgi didina jų veiklos efektyvumą, nes visos iš centrinio sandėlio atvežtos prekės iš karto į jas ir sudedamos. Iškrautų iš sunkvežimio jų nebereikia sandėliuoti ir vėliau nugabenti į prekybos sales.
„Didžiosiose „Norfos“ parduotuvėse paprastai visos atvežtos prekės iš karto kraunamos į lentynas. Mažosiose parduotuvėse to padaryti neįmanoma, nes lentynose vietos yra nedaug. Tuomet, kai prekės išperkamos, darbuotojams tenka skirti papildomai laiko joms atgabenti iš sandėlio į prekybos salę“, – aiškino „Norfos“ vadovas.
Savo ruožtu didelį kiekį konkrečių prekių norintiems įsigyti pirkėjams, pavyzdžiui, smulkiesiems verslininkams, svarbu, kad „Hyper“ ar XXL formato „Norfos“ parduotuvėse jie iš karto gauna tai, ko jiems reikia.
O mažesnės formato „Norfos“ parduotuvėse prekių yra mažiau ir viso reikalingo jų kiekio gali ir nebūti.
Skiria daug vietos
Kalbėdamas apie didžiųjų „Norfos“ parduotuvių naudą pirkėjams D.Dundulis užsiminė ir apie tai, kad prekybos salės jose yra erdvios ir patogios apsiperkantiems.
„Mūsų parduotuvėse apsiperkantys žmonės žino, kad didelėse „Norfose“ yra ypač didelis asortimentas. Taip pat jose yra ypač aukštos kokybės, nors ir brangesnių, gaminių. Kai kuriais jų tik jose ir prekiaujama, todėl tam tikra dalis įvairių pasiūlymų ir akcijų vyksta tik XXL ar „Hyper Norfos“ formato parduotuvėse. Jose veikia ir didesnės kepyklėlės bei kulinarijos cechai, tad suprantama, kad jie gali pagaminti daugiau ir įvairesnių gaminių“, – pabrėžė D.Dundulis.
Pasak jo, didžiosiose parduotuvėse yra sumontuotos, o kuriose nėra, jau montuojamos brandintos jautienos kameros. Jos kelis kartus didesnės už brandinimo spintas ir gali patenkinti sparčiai augančią šios kokybiškos mėsos paklausą.
„Vitrinos didelėse parduotuvėse taip pat gerokai ilgesnės, tad jose siūlomas kelis kartus didesnis šviežios mėsos ir jos gaminių, šviežios žuvies ir jos gaminių, sūrių, kulinarijos gaminių pasirinkimas. Didesnis yra ir aukščiausios kokybės gaminių asortimentas.
Pavyzdžiui, pastaruoju metu sparčiai ėmė augti rytietiškų padažų pardavimas, bet juos pirkėjai kol kas randa tik didžiosiose „Norfos“ parduotuvėse. Rudenį jose atsiras galimybė įsigyti ir ypač kokybiško „Extra Virgin“ alyvuogių aliejaus.
„Hyper Norfos“ formato parduotuvėse, tikėtina, yra didžiausias iš visų mažmeninės prekybos tinklų Prancūzijos Šampanės regione esančių gamintojų šampano pasirinkimas. Jo tiekiama apie 20 rūšių. Didesnėse parduotuvėse prekių apyvarta spartesnė, todėl yra galimybė pirkėjams pateikti daug įvairių pasiūlymų“, – kalbėjo D.Dundulis.

A.Srėbalienės nuotr.
„Hyper Norfos“ asortimentas yra vos dešimtadaliu mažesnis už esantį XXL formato parduotuvėje, o skirtumas tarp pastarosios ir XL formato parduotuvės sudaro apie 33 proc. Mažesnėse „Norfose“ yra kukliausias pramoninių prekių pasirinkimas.
„Rivonos“ sandėlyje, kuris prekėmis aprūpina „Norfos“ tinklą, paprastai yra apie 16 tūkst. rūšių prekių, o didžiausiose parduotuvėse jų būna dar daugiau – apie 18 tūkst. Mat sandėlyje dalies prekių jau nėra, o parduotuvių lentynose jos dar laukia pirkėjų.
Ir dar: prie didžiųjų parduotuvių automobilių aikštelės yra gerokai erdvesnės nei prie mažųjų, o tai savo mašinomis atvykstantiems pirkėjams taip pat svarbu.
Toliau didins plotą
Pasak D.Dundulio, prieš kelerius metus kai kurių didžiųjų šalies mažmeninės prekybos tinklų vadovai teigė, kad didžiausio formato maisto parduotuvės praranda populiarumą. Esą jos neturi ateities, todėl reikėtų plėtoti tinklus įrengiant mažo ploto parduotuves.
„Mes pasirinkome kitą kryptį. Regime, kad pastaraisiais metais pirkėjai mieliau ėmė rinktis didžiausias mūsų tinklo parduotuves. Jų čia apsilanko gerokai daugiau nei mažosiose parduotuvėse. Vadinasi, mūsų prognozės pasiteisino. Einame teisingu keliu patenkindami pirkėjų lūkesčius ir paneigdami kitų šalies mažmenininkų skleistus mitus“, – teigė „Norfos“ vadovas.
Pasak jo, tai, kad pirkėjams tokie sprendimai įtiko, rodo ir per atnaujinimą padidintose parduotuvėse pastebimai išaugusi apyvarta.
Šiemet jau atidarytos dvi naujos „Hyper Norfos“ parduotuvės Panevėžyje ir Kaune, o Radviliškyje XL formato „Norfa“ padidinta iki XXL dydžio. Tokio pat dydžio parduotuvė netrukus bus atidaryta ir Kaune.
D.Dundulis priminė, kad tokio dydžio keturios parduotuvės pagal apyvartą atstoja aštuonias mažesnes – XL formato parduotuves.
„Nedidelės, maždaug 300 kv. metrų ploto, parduotuvės – tai tik skaičius, įeinantis į bendrą mažmeninės prekybos tinklo parduotuvių skaičių. Jų reikšmė bendrai tinklo apyvartai yra menka, – pažymėjo D.Dundulis. – Žinoma, parduotuvės dydį nulemia ir gyventojų, potencialių pirkėjų, skaičius tam tikroje teritorijoje. Tačiau ir nedideliuose miestuose, pavyzdžiui, vos per 4 tūkst. gyventojų turinčiuose Švenčionyse, atidarėme XXL formato „Norfą“, ir toks sprendimas pasiteisino su kaupu.
Laukiame leidimo XXL formato „Norfai“ statyti per 5 tūkst. gyventojų turinčiame Skuode. Tokio formato parduotuvės asortimentas turėtų patenkinti šio miesto gyventojų poreikius. O kol kas norint pasirinkti aukštos kokybės prekių iš didesnio asortimento jo gyventojams tenka vykti į didesnius kaimyninius miestus.“
Pasak D.Dundulio, šiuo metu jau projektuojama, kaip dvi veikiančias XL formato parduotuves perstatyti į XXL, o dvi XXL – į „Hyper Norfos“ formato parduotuves.
„Norfos mažmena“ šiais metais iš viso planuoja atidaryti 10 naujų ir atnaujintų parduotuvių, į kurias numatyta investuoti apie 25 mln. eurų.



