„SpaceX“ pirminis viešas akcijų platinimas (IPO) pranoko lūkesčius: kompanijos vertė smarkiai išaugo, o pagrindinis jos savininkas Elonas Muskas tapo trilijonieriumi.

Reikia pinigų? Pinigų yra! Kol kas itin nuostolingai dirbanti „SpaceX“ tiesiog užbūrė investuotojus, kurie metėsi pirkti tikrai nepigias įmonės akcijas.

IPO metu įmonės akcijos kaina buvo įvertinta 135 doleriais, bet pradėjus prekybą ji pradėjo kilti. Šios savaitės viduryje jau peržengta ir 200 dolerių žyma.

Iškart įsigijo startuolį

[[ge:lrytas:lrytas:42798218]]

E.Muskui papildomų pinigų, kuriuos jis pritraukė per IPO, reikėjo bendrovės plėtrai.

„SpaceX“ apyvarta pernai siekė beveik 19 mlrd. dolerių, tačiau buvo patirta net 4,9 mlrd. dolerių nuostolių.

Lėšų, gautų už akcijas, E.Muskas nekaupė. Iškart paskelbta apie milžinišką sandorį: „SpaceX“ įsigijo programinės įrangos startuolį „Cursor“ net už 60 mlrd. dolerių, paskelbė „Spiegel.de“.

„Cursor“ parduoda programinės įrangos įrankius, skirtus padėti programuotojams efektyviau rašyti kodą ir greičiau taisyti klaidas.

Užtruko ketvirtį amžiaus

Bet kelias iki trilijonieriaus titulo ir „SpaceX“ debiuto akcijų rinkoje buvo netrumpas – tai truko net 24 metus.

Dar 2002-aisiais E.Muskas drąsiai pareiškė: „Paverskime žmoniją tarpplanetinių keliautojų civilizacija.“ O dabar jo „SpaceX“ jau tapo didžiausia pasaulyje kosminių skrydžių bendrove.

Valstybinės agentūros, tokios kaip NASA arba ESA (Europos kosmoso agentūra), geriausiu atveju yra tik „SpaceX“ partnerės, bet ne konkurentės.

Šiam sektoriui E.Muskas ne tik įkvėpė drąsos ir pasitikėjimo, bet ir įdiegė sąnaudų efektyvumą ir net naują verslo modelį. E.Musko sukurtos raketos „Falcon 9“ geba vėl taip pat saugiai nusileisti kaip prieš tai pakilo.

Daugkartinis raketų panaudojimas tokius projektus paverčia finansiškai atsiperkančiais.

Palydovų vis gausėja

Negana to, E.Musko sukurtas palydovinis tinklas „Starlink“, kuris priklauso „SpaceX“, iš naujo išrado pasaulinę komunikaciją.

Šių interneto paslaugų apyvarta praėjusiais metais siekė 11,4 mlrd. dolerių – 50 proc. daugiau nei metais anksčiau. Pelnas – net 4,4 mlrd. dolerių.

„Starlink“ – orbitinis tinklas, kurį sudaro 10 tūkst. palydovų.

Jis jau dabar kontroliuoja didelę dalį pasaulinės komunikacijos, o JAV institucijos patvirtino dar 15 tūkst. palydovų startą.

„Šioje planetoje yra galbūt 150 raketų paleidimo klientų, tačiau „Starlink“ turi 8 mlrd. potencialių klientų“, – sakė dešinioji E.Musko bendrovės „SpaceX“ ranka inžinierė Gwynne Shotwell.

Klausimas, kurį privalo kelti ne tik bendrovės „Deutsche Telekom“ ar „Vodafone“, – ar jos bus reikalingos po penkerių metų?

Stato už dirbtinį intelektą

Nuo šių metų pradžios „SpaceX“ priklauso ir „xAI“, bendrovė, kurią E.Muskas įsteigė tik 2023 metais. Dabar jis vykdo veiklą dviejose verslo srityse.

Viena jų – socialinių medijų platforma „X“ (anksčiau buvusi „Twitter“). Ją E.Muskas įsigijo 2022-ųjų rudenį už 44 mlrd. eurų.

Nors virtuali triukšmo kontora itin nuostolinga, tokiu būdu E.Muskas yra vienos didžiausių pasaulyje nuomonių reiškimo platformų savininkas.

Kitas „xAI“ projektas – bendrovės sukurto dirbtinio intelekto roboto „Grok“ plėtra.

E.Muskas anksčiau dalyvavo įkuriant ir finansuojant amerikiečių dirbtinio intelekto įmonę „OpenAI“, kuri sukūrė pokalbių programą „ChatGPT“.

Dabar didžiausia išorinė „OpenAI“ akcininkė yra JAV programinės ir techninės įrangos gamintoja „Microsoft“.

Iš „OpenAI“ E.Muskas pasitraukė dėl to, kad labai nuogąstavo, jog būsimasis dirbtinio intelekto pasaulis gali ne tik padėti žmonijai, bet ir ją sunaikinti, rašo „Focus“.

Įvaizdis – itin įžūlus

Dažnai kyla sumaištis, kai į veiklą įsitraukia toks žmogus kaip E.Muskas. Tačiau dažniausiai tai stulbina, nes tokios asmenybės kaip jis, pagautos kūrybinio įkarščio, tiesiog nepripažįsta jokių kompromisų.

Prieš „Twitter“ perėmimą jis su praustuvu įžengė į bendrovės būstinę San Fransiske. Tada paviešino vaizdo įrašą su prierašu: „Žengiu į „Twitter“ būstinę – suvokite tai!“

Netrukus po to E.Muskas pranešė, kad nori atleisti apie pusę darbuotojų, kurių tuo metu buvo 7500.

Tokius žmones kaip šis prieštaringai vertinamas verslininkas sunku sustabdyti net tokiam JAV prezidentui kaip Donaldas Trumpas. Abu ilgą laiką buvo laikomi neišskiriamais karštakošiais.

54 metų E.Muskas parėmė 26 metais vyresnio D.Trumpo rinkimų kampaniją daugiau negu 250 mln. dolerių.

Šis atsidėkojo DOGE – JAV vyriausybės efektyvumo departamento įsteigimu.

Ten ekscentriškas verslininkas galėjo siautėti kaip taupymo komisaras – išmetė apie 300 tūkst. valstybės tarnautojų, bet netrukus į šią tarnybą numojo ranka.

[[ge:lrytas:lrytas:42406906]][[ge:lrytas:lrytas:42754806]][[ge:lrytas:lrytas:42698939]]

Su rusais nesusiderėjo

„SpaceX“ dar net nebuvo oficialiai įkurta, kai E.Muskas kelis kartus skrido į Rusiją.

Čia jis norėjo nusipirkti naudotų sovietinių tarpžemyninių balistinių raketų pirmiesiems bandymams, tačiau rusai reikalavo per daug pinigų.

Laikui bėgant istorija buvo apipinta detalėmis: esą rusai tiesiog išsityčiojo iš to pasipūtusio turtuolio. Teigiama, kad skrydžio atgal metu E.Muskas pradėjo skaičiuoti, kaip pačiam pigiausiu būdu pasigaminti raketų.

„SpaceX“ atsirado tiesiog iš niekur ir šovė aukštyn. 2002-aisiais E.Muskas įkūrė šią bendrovę su 30 darbuotojų.

2006 m. kompanija gavo pirmąjį NASA užsakymą.

Po trijų pirmųjų raketos nešėjos „Falcon 1“ sprogimų 2008-ųjų rugsėjį ketvirtasis skrydis į orbitą pagaliau pavyko.

2015-aisiais įvyko pirmasis saugus raketos nusileidimas, o dėl savo daugkartinio panaudojimo galimybės ji tapo daug pigesnė.

Nuo 2020 m. daugkartinio naudojimo erdvėlaivis „Dragon 2“ vykdo visus krovinių ir įgulų gabenimo skrydžius į Tarptautinę kosminę stotį.

Sulig apyvarta augo ir svajonės: bazės Mėnulyje ir Marse, duomenų centrai kosmose, naudingųjų iškasenų gavyba asteroiduose, dar vadinamuose mažosiomis planetomis.

Naujos raketos startas

Naujausias svarbus žingsnis yra neseniai įvykęs nepilotuojamo „Starship“ – iki šiol didžiausios E.Musko ir apskritai žmonijos raketų kartos – startas.

Ši V3 versija savo aukščiu apie 124 metrus pranoksta Laisvės statulą, o visiškai užpildyta degalais sveria apie 5000 tonų.

Misija pavyko. Į orbitą buvo iškelti net palydovų maketai.

Skrydis tęsiasi ir finansų rinkoje. Pabrangus „SpaceX“ akcijoms E.Musko bendrovės rinkos vertė padidėjo iki daugiau nei 2 trilijonų JAV dolerių.

„SpaceX“ pateko į vertingiausių Amerikos įmonių dešimtuką aplenkusi elektromobilių gamintoją „Tesla“, socialinio tinklo „Facebook“ savininkę „Meta“ ir „Walmart“ – didžiausią JAV mažmeninės prekybos tinklą pasaulyje, o neseniai – jau ir „Amazon“.

Trilijonierius gavo dar vieną piniginę injekciją ir iš karto pradėjo apsipirkinėti toliau