Politikams reikėtų daryti išvadas
Analizuodamas reitingo rezultatus, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis atkreipė dėmesį, kad regresas fiksuojamas beveik pagal visus komponentus. Tačiau didžiausias – pagal pasaulio verslo lyderių nuomonę apie Lietuvą. Jų visame pasaulyje buvo apklausta beveik 7 tūkst.
„Tai nėra taip, kad čia galima daryti bet ką ir niekas nepastebės“, – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašė ekonomistas.
Talentų pritraukimas regione kartais atrodo kaip bado žaidynės: vien pinigai darbuotojų nemotyvuoja
Portalui Lrytas jis teigė, kad geopolitikos kaltinti dėl to negalima, nes kaimyninės valstybės – Lenkija, Latvija, Estija – reitinge per metus pakilo. Anot N. Mačiulio, tokį didelį kritimą lėmė Lietuvoje priimti sprendimai ir vykstantys ekonominiai, socialiniai, politiniai procesai.
„Verta atkreipti dėmesį, kad sudarant šį reitinga naudojami faktiniai duomenys – infliacija, bendrasis vidaus produktas (BVP), gyventojų pajamos. Žiūrint į objektyvius rodiklius, Lietuvoje nebuvo kažkokių labai neigiamų tendencijų. Pavyzdžiui, BVP augimas pernai buvo spartesnis negu Latvijoje ar Estijoje, taip pat matėme spartų gyventojų realios perkamosios galios didėjimą, užimtumas didėjo.
Bet šiemet problemos jau išryškėjo. Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos BVP ketvirtinis pokytis buvo neigiamas, kai tuo metu augimas daugelyje kitų kaimyninių valstybių paspartėjo. Taip pat Lietuva neigiamai išsiskyrė ir didesne infliacija. <...> Prie vidinių infliacijos augimo veiksnių prisidėjo ir mokestinė politika, ir padidėjęs minimalus mėnesinis atlyginimas, ir tai, kad gyventojai gali išleisti ilgalaikes santaupas iš pensijų fondų“, – aplinkybes apžvelgė N. Mačiulis.
Jei darbo sąnaudos kyla sparčiau nei produktyvumas, tai daro tiesioginę neigiamą įtaką šalies konkurencingumui. Vis daugiau įmonių vadovų pripažįsta, kad pastaruosius keletą metų tai vyko ir Lietuvoje, pridūrė ekonomistas.
Susiję straipsniai
Kadangi mažos, atviros valstybės labai intensyviai konkuruoja dėl užsienio investicijų ir žmogiškojo kapitalo, politikams reikėtų daryti išvadas, mano N. Mačiulis.
„Turime jau trečią besiformuojančią Vyriausybę per pastaruosius metus, nemažai kontraversiškų politinių sprendimų, kurie nepadeda suformuoti investicijoms patrauklios valstybės įvaizdžio.
<...> Tokie sprendimai, kurie iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti neįdomūs užsienio investuotojams, matome, vis dėlto yra įdomūs ir neigiamai veikia Lietuvos įvaizdį, kas ilguoju laikotarpiu gali neigiamai paveikti investicijų srautą į šalį ir atitinkamai visų gyventojų galimybes uždirbti ir geriau gyventi“, – prabėžė ekonomistas.
„Tam talento tikrai reikia“
Aptariamo reitingo rezultatai per pastarąją parą socialinėje erdvėje sulaukė ir daugiau nuomonių. „Investuotojų forumo“ vadovas, buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas pastebėjo, kad kuo aukštesnėje reitingo pozicijoje yra šalis, tuo didesnės šalies gyventojų pajamos.
„Lietuva nėra išimtis. Šiandien esame 29 vietoje pagal pajamas ir 34 pagal konkurencingumą, t.y., kol kas pajamos aukštesnės nei pasiruošimas.
Gal neatsitiktinai Lietuvoje ir BVP kritimas pirmąjį šių metų ketvirtį didžiausias Europos Sąjungoje (ES), atmetus Airiją?“ – klausė V. Šilinskas.
Jo manymu, žaidimas dar nėra pralaimėtas, tačiau svarbu susitelkti į tai, kas augina konkurencingumą – efektyvų viešąjį sektorių, talentus ir pasitikėjimą verslu.
Tuo metu investuotojas Mindaugas Busila į politikus kreipėsi su ironija.
„Nesakykit – tam talento tikrai reikia. Ir mes jo turim!“ – rašė jis.
Investuotojas mano, kad didžiausios įtakos šiam rezultatui darė RRF (ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės) pinigai.
„Tie patys, kurie buvo skirti ekonomikai atgaivinti. Kad juos gautume, turėjom daryti reformas. Na, ir padarėm – ohoho kokias. Tad ir driokstelėjom reitinge – ohoho.
Tai valdžia tuos RRF pinigus paėmė kaip kokią kuoką ir davė ekonomikai per galvą. Maždaug kaip buliui – kad apsvaigtų prieš paskerdžiant“, – įžvalgomis dalijosi investuotojas.
Tiesa, laikinasis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas susidariusios situacijos nesieja su Seimo pernai priimta mokesčių reforma, kuria nuo šių metų pakeltas pelno mokestis, pakeistas nekilnojamojo turto, gyventojų pajamų apmokestinimas, įvesti nauji mokesčiai, šias pajamas nukreipiant gynybai.
„Pakeitimai buvo ganėtinai švelnūs ir tikrai nemanau, kad tai galėjo turėti įtakos šitam konkurencingumo indeksui“, – ministrą citavo naujienų agentūra ELTA.
Indeksu netiki
Yra ir priešinga nuomonė. Štai „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas portalui Lrytas teigė, kad indekso rezultatai neatspindi realybės.
„Aš nebūčiau linkęs šventai tikėti tų indeksų rodikliais, kadangi jie remiasi kelerių metų senumo duomenimis.
Kita problema yra ta, kad dalis indikatorių gaunami apklausų būdu – kitaip tariant, Lietuvos rezultatas priklauso nuo to, kaip kruopščiai mūsų įmonės užpildo apklausas. Pas mus įmonės turi tendenciją nuvertinti savo laimėjimus ir pajėgumus“, – teigė A. Izgorodinas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į Lietuvos pramonės augimą, kuris, kaip pastebima, prieštarauja indekso rezultatams.
„Turiu geležinį kontrargumentą dėl Lietuvos konkurencingumo. Lietuvos pramonė kiekvieną mėnesį pasiekia istorinius rekordus, netgi atmetus kainų poveikį. Mūsų modelis rodo, kad artimiausiu metu pramonės augimas toliau spartės ir bus sparčiausias nuo 2022 m. pavasario.
Pramonė yra eksportuojanti šaka – jei iš tiesų Lietuvos konkurencingumas mažėtų, kaip sako šis indeksas, mūsų pramonės gamyba turėtų ne kilti, o pakankamai stipriai kristi. Bet mes to nematome“, – pastebėjo pašnekovas.
Patys eksportuotojai mato gynybos finansavimo poveikį – A. Izgorodino teigimu, verslas prognozuoja, kad su tuo šiemet bus susiję trečdalis visų užsakymų.
Pramonės augimui įtakos taip pat turi JAV ir Izraelio karas su Iranu, kadangi Europos pramonė baiminasi dėl komponentų trūkumo ir jų kainų augimo, todėl avansu pildo sandėlių atsargas.
„Yra ir trečias aspektas. Vokietijos pramonė de facto lieka ties stagnacine recesija, o didesni vokiečių gamintojai išstumia mažesnius gamintojus ir ieško pigesnių tiekėjų kitose valstybėse. Šiuo atveju, Lietuva, matyt, laimi konkurencinę kovą su smulkesniais vokiečių tiekėjais“, – dar vieną priežastį įvardijo pašnekovas.