Iki šiol antrojo etapo A dalies teritorijoje vyko parengiamieji žemės darbai, buvo tvarkoma techninė dokumentacija.
„Užtikrintai tęsiame strateginį, visos Lietuvos mastu svarbų projektą, kuris liudija mūsų tvirtą įsipareigojimą nacionaliniam saugumui ir sąjungininkams iš Vokietijos. Darbų tempas – įspūdingas, ir tai jau ne kartą įvertino partneriai iš Vokietijos“, – pranešime sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Antrojo etapo A dalies darbus atliks „Conres“, „INVL Asset Management (INVL) ir „Fegda“ įmonių konsorciumas, kuriame „Conres“ ir „Fegda“ atsakingi už projekto įgyvendinimą, priežiūrą bei valdymą, o INVL yra projekto finansinis partneris.
Pasirašyta Rūdninkų karinio miestelio vystymo sutartis: štai kiek valstybė sumokės rangovams
Šio projekto įgyvendinimui konsorciumas įkūrė specialios paskirties bendrovę „Rudina“.
Visa antrojo projekto etapo A dalies vertė siekia 487,61 mln. eurų (su PVM), įsipareigojimai numatyti 15 metų laikotarpiui.
Susiję straipsniai
„Kitomis aplinkybėmis formaliai įsigaliojusią sutartį būtų galima prilyginti žaliam šviesoforo signalui, tačiau mūsų atvejis kitoks – šalių sutarimu, tiek teritorijoje, tiek biuruose darbai vyko nuo pat sutarties pasirašymo dienos. Pirmojoje teritorijos zonoje iš esmės baigti sklypo sutvarkymo darbai. Šios teritorijos projektai parengti ir baigiami derinti, pradėti kai kurie kritinės infrastruktūros darbai“, – pranešime sako „Conres“ vadovas Ernestas Šeženis.
Šiuo metu objekte dirba maždaug 60 žmonių, pradėjus aktyviąją stadiją komandą planuojama didinti.
Dabar 52 hektarų teritorijoje yra atlikta apie 70 proc. žemės darbų, numatyta, kad „Conres“ Rūdninkų poligone pastatys 27 kariuomenės poreikiams pritaikytus statinius, kurių bendras plotas sudarys beveik 94 tūkst. kvadratinių metrų.
Taip pat teritorijoje numatyta įrengti rikiuočių aikštę, transporto priemonėms ir karinei technikai skirtas aikštes, dirbtuves, administracijos pastatą, karininkų ramovę, sraigtasparnių zoną bei kitus gerbūvio bei saugumo užtikrinimo objektus.
Statomas karinis miestelis užims apie 190 hektarų Rūdninkų karinio poligono teritorijos, o antrąjį projekto statybų etapą sudarys A, B bei C dalys, jas vystys įmonė „Merko statyba“, su kuria pasirašytos sutartys visa apimtimi turėtų įsigalioti artimiausioje ateityje.
Visa infrastruktūra nuosavybės teise priklausys Lietuvos valstybei ir bus valdoma bei naudojama patikėjimo teise Lietuvos kariuomenės.
Projektas įgyvendinamas viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) būdu.
Projekto kaina apima ne tik infrastruktūros objektų projektavimą ir statybą, bet ir jų priežiūrą bei paslaugų teikimą 12,5 metų laikotarpiu, finansavimo išlaidas – palūkanas ir kitus įsipareigojimus bankams.
Pagal sutartį, kritinė infrastruktūra, reikalinga Vokietijos karių atvykimui ir apgyvendinimui, taip pat Lietuvos karių, atsakingų už poligono valdymą ir priežiūrą, įsikūrimui, turi būti išvystyta per 1 metus ir 6 mėnesius.
Likę statybos darbai turi būti užbaigti per 2 metus ir 3 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo.
Planuojama, kad užbaigus statybas Rūdninkuose, maždaug už 23 km į pietus nuo Vilniaus ir už 35 km nuo sienos su Baltarusija, 170 hektarų plote, įsikurs karinė bazė, skirta iki keliems tūkstančiams karių.
Bazė turėtų pradėti veikti 2028 m. pradžioje.
ELTA primena, kad Berlynas 2023 metų rudenį patvirtino, kad Lietuvoje nuolatiniam buvimui dislokuos kovinės parengties brigadą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuota, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.