Naftos, kurios pristatymo terminas yra rugpjūtį, kaina pasiekė žemiausią lygį – 72,44 JAV dolerio už barelį.
Vasario 27 d. jos uždarymo kaina buvo 72,48 JAV dolerio.
Po to, kai vasario 28 d. JAV ir Izraelis pradėjo smūgius prieš Iraną, naftos „Brent“ kaina per keletą savaičių buvo šoktelėjusi net iki 119 JAV dolerių už barelį.
Rusija jau naudoja kuro atsargas: svarsto degalų įsivežti
Nepaisant kiek sumažėjusių naftos kainų, kaip rašoma „Urbo“ banko pranešime, tamsūs debesys iš Europos ekonomikos horizonto nesitraukia: augimo tempas lėtėja, toliau kyla vartojimo prekių ir paslaugų kainos, o paskolos brangsta. Nors Lietuvai prognozuojamas spartesnis ekonomikos augimas nei euro zonai, dėl palyginti aukštos infliacijos ir didėjančių palūkanų gyventojams verta ruoštis galimiems finansiniams iššūkiams.
Susiję straipsniai
Pasak „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktoriaus Juliaus Ivaškos, tai reiškia, kad ekonomika augs, tačiau lėčiau – verslas investuos atsargiau, galbūt atidės plėtrą ar naujus projektus, gyventojai jautriau vertins kainas, atidžiau planuosis išlaidas ir mažins vartojimą. O valstybei tai savo ruožtu reiškia mažesnį biudžeto pajamų surinkimą ir sunkiau finansuojamus viešuosius poreikius.
Vis tik Lietuvai EBPO prognozuoja spartesnį – 2,8 proc. – BVP augimą, nors 2027 m. turėtų sulėtėti iki 2 proc.
„Nors Lietuvai prognozuojamas palankesnis scenarijus, dalį ekonomikos augimo dabar laikinai palaiko iš II pensijų pakopos atsiimtos lėšos. Jos skatina vartojimą, bet kartu prisideda ir prie infliacijos. Taip pat reikia nepamiršti, kad mus greitai gali paveikti geopolitinė įtampa, energijos ar naftos kainų pokyčiai, didėjančios palūkanos. Todėl, net jei šiandien pinigų sąskaitoje yra, svarbu pasirūpinti, kad jų užtektų ir po kelių mėnesių, jei situacija pablogėtų“, – įspėja J. Ivaška.
Ekonomikos augimas turi dvi medalio puses
„Urbo“ banko atstovas atkreipia dėmesį ir į arčiausiai gyventojų kišenės esantį ekonominį reiškinį – kylančias prekių ir paslaugų kainas, kurį šiemet spartina stipresnis vidaus vartojimas.
„Eurostat“ duomenimis, gegužę metinė infliacija Lietuvoje pagal ES šalyse palyginamą rodiklį siekė 5,1 proc. – tai buvo didžiausias rezultatas ES po Rumunijos ir Bulgarijos. Vidutiniškai euro zonoje infliacija tuo metu siekė 3,2 proc.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija šiemet išlaikys 5,1 proc., o vėliau turėtų nuosekliai mažėti iki 3 proc. 2027 m. ir iki 2,6 proc. 2028 m. Vis dėlto infliacijos mažėjimas priklausys nuo to, kaip keisis energijos ir kitų žaliavų kainos, kaip prie to prisidės pridėtinės vertės mokestis ar akcizai.
J. Ivaškos teigimu, vartojimui, išlaidoms ar taupymui įtakos turi ir palūkanos. Europos Centrinis Bankas birželį padidino pagrindines palūkanų normas 25 baziniais punktais, todėl skolinimosi kaina vėl didėja. Jeigu metų pradžioje 6 mėn. EURIBOR siekė apie 2,1 proc., tai birželio viduryje – jau per 2,6 proc.
„Tai dar nėra 2023 m. pasiektas palūkanų pikas, tačiau skolintis nebėra taip pigu, kaip buvo įpratę dalis gyventojų. Todėl turint paskolų ar dar tik planuojant skolintis reikėtų įsivertinti pajamas, išlaidas ir tai, ar mėnesio gale užtektų pinigų, jei įmoka padidėtų“, – pataria banko atstovas.