Kredito unijos „Magnus“ valdybos pirmininkas Mantas Janavičius sako, kad viena dažniausių klaidų – visus pinigus vertinti vienodai ir tikėtis, kad viena priemonė gali išspręsti visus finansinius tikslus.
„Per pastaruosius metus matėme labai skirtingas tendencijas – nuo palūkanų normų šuolių iki aukso ar sidabro populiarumo augimo. Tuo pačiu pasaulinės akcijų rinkos išlaikė nuosaikų augimą. Visa tai primena vieną svarbų dalyką: trumpalaikiai rinkų svyravimai ir ilgalaikiai finansiniai tikslai nėra tas pats“, – sako M. Janavičius.
Didžiausia klaida – visus pinigus vertinti vienodai
Susiję straipsniai
Pasak jo, viena dažniausių klaidų planuojant asmeninius finansus yra bandymas visoms lėšoms priskirti vieną paskirtį.
„Žmonės dažnai ieško vieno geriausio sprendimo, tačiau praktikoje taip neveikia. Dalis santaupų gali būti skirta augimui, kita dalis – finansiniam saugumui ir galimybei prireikus greitai pasiekti savo pinigus. Kai visa suma nukreipiama tik viena kryptimi, prarandamas lankstumas ir galimybė prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių“, – teigia jis.
Būtent todėl finansų ekspertai vis dažniau kalba ne apie maksimalią grąžą, o apie balansą tarp skirtingų tikslų.
Kai svarbiausia tampa ne uždirbti, o neprarasti
Anot M. Janavičiaus, pastarųjų metų ekonominiai ir geopolitiniai įvykiai pakeitė žmonių požiūrį į riziką. Jei anksčiau daugiausia dėmesio buvo skiriama galimam uždarbiui, šiandien vis daugiau gyventojų vertina ir tai, kiek kainuotų netikėtas finansinis sukrėtimas.
„Tai natūralus finansinio brandumo etapas. Tam tikru momentu svarbu tampa ne tik tai, kiek gali uždirbti, bet ir tai, kaip apsaugoti tai, ką jau sukaupei“, – sako jis.
Pasak finansų eksperto, svarbu turėti dalį santaupų, kurias prireikus būtų galima greitai panaudoti. Tai suteikia daugiau ramybės ir leidžia išvengti skubotų sprendimų netikėtose situacijose.
„Turint finansinį rezervą nereikia skubiai parduoti investicijų ar priimti nepalankių sprendimų. Be to, lengviau pasinaudoti naujomis galimybėmis, kai jos atsiranda“, – teigia M. Janavičius.
Ką pirmiausia daryti gavus didesnę pinigų sumą?
Ši tema ypač aktuali dabar, kai dalis gyventojų gali atsiimti II pensijų pakopoje sukauptas lėšas. Pasak finansų eksperto, didžiausia klaida tokiose situacijose – sprendimus priimti skubotai.
„Prieš svarstant konkrečias priemones verta atsakyti į kelis esminius klausimus. Ar turiu pakankamai santaupų nenumatytiems atvejams? Ar neturiu skolų su didelėmis palūkanomis? Kiek rizikos esu pasirengęs prisiimti? Kada man gali prireikti šių pinigų? Tik supratus savo situaciją galima priimti racionalų sprendimą dėl tolimesnių veiksmų“, – sako jis.
Pasak M. Janavičiaus, dažnu atveju racionaliausias sprendimas nėra pasirinkti vieną kryptį visoms santaupoms.
Finansinė branda prasideda nuo balanso
Vietoje sprendimo viską investuoti arba viską laikyti saugiai, dažniausiai pasiteisina skirtingų priemonių derinys.
„Vienos priemonės dažniausiai nepakanka. Svarbu santaupas paskirstyti skirtingiems tikslams ir nepasikliauti vienu sprendimu. Dalis santaupų gali būti skirta augimui, kita dalis – saugumui ir finansiniam rezervui“, – teigia M. Janavičius.
Jo nuomone, šiandien finansiškai brandus požiūris reiškia ne didžiausios įmanomos grąžos paieškas, o gebėjimą suderinti kelis tikslus vienu metu.
„Svarbiausia ne vaikytis maksimalios grąžos. Svarbiausia sukurti sistemą, kuri veiktų tiek palankiomis, tiek sudėtingesnėmis ekonominėmis sąlygomis. Todėl finansiškai brandus sprendimas šiandien yra sąmoningas balansas tarp augimo, saugumo ir galimybės prireikus greitai pasiekti savo lėšas“, – apibendrina M. Janavičius.
Norite pasitarti, kaip subalansuoti investicijas, finansinį rezervą ir saugų santaupų laikymą? Registruokitės nemokamai konsultacijai ir įsivertinkite savo galimybes: https://bit.ly/4vpFTh3