Griežtėjantys pinigų plovimo prevencijos reikalavimai Lietuvoje veikiančioms įmonėms tampa ne tik teorija. Tai savo kailiu patyrė teismų maratoną pralaimėjusi nekilnojamojo turto plėtotoja „Domė Group“.

Šiai įmonei buvo vienašališkai uždarytos sąskaitos „Artea“ banke, bet išmestiems verslininkams duris svetingai atvėrė „SME Bank“, kurio bagaže – Lietuvos banko baudos ir milijoniniai nuostoliai.

Ginčas, pasiekęs netgi Vilniaus apygardos teismą, atskleidė painų verslo voratinklį: nuo įmonių, registruotų tuo pačiu adresu Vilniaus Paupio gatvėje, iki pervedimų iš Šveicarijos, Kipro bei Gibraltaro lengvatinio apmokestinimo bendrovių ir galimų tiesioginių sąsajų su aktyviu verslu Rusijoje.

Nutarė nutraukti santykius

[[ge:lrytas:lrytas:42690697]]

„Domė Group“ sąskaitą „Artea“ banke atsidarė dar 2023 metų pavasarį.

Nuo to laiko bendrovė Vilniuje pradėjo vykdyti itin pretenzingus projektus – Paribio gatvėje pastatė kvartalą „Žvėryno City“, įgyvendino projektus „Turniškių dominija“, „Neries apartamentai“.

[[ge:lrytas:lrytas:42637882]][[ge:lrytas:lrytas:42610795]][[ge:lrytas:lrytas:42605355]]

Tačiau bene labiausiai įmonė išgarsėjo praėjusiais metais, kai įsigijo didelį Rinktinės gatvėje esantį pastatą, kurį Kauno mero Visvaldo Matijošaičio šeima ketino paversti viešbučiu „Hilton“.

„Domė Group“ po įvykusio sandėrio pareiškė, kad viešbučio idėjos atsisakys ir investavusi daugiau kaip 30 milijonų eurų statys daugiabučius.

Tačiau 2024 metų rudenį bankas, remdamasis Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu, paprašė įmonės pateikti išsamią informaciją apie savo valdymo struktūrą ir tikruosius naudos gavėjus.

Nors įmonė teikė atsakymus ir dokumentus, banko analitikams jie sukėlė įtarimų.

2025 metų sausio pradžioje „Artea“ priėmė griežtą sprendimą nutraukti dalykinius santykius su „Domė Group“ argumentuodamas, kad bendrovės ar su ja susijusių asmenų reputacija kelia pernelyg didelę riziką.

Bet bendrovė su tokiu akibrokštu nesutiko ir kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu reikalaudama uždrausti bankui uždaryti sąskaitas.

Nuo Rusijos iki Gibraltaro

Pradėjus nagrinėti bylą pagrindinis banko ir teismų dėmesys nukrypo į bendrovės tikrąjį naudos gavėją – Borisą Khaitą.

Šis Rusijos pilietis turi leidimą gyventi Lietuvoje, tačiau didžiąją dalį laiko praleidžia savo viloje Ispanijoje netoli Gibraltaro.

Banko atstovai teisme tvirtino turintys informacijos, kad buvo pradėtas tyrimas dėl pinigų plovimo, o B.Khaitas palaiko ryšius su atsakingais Rusijos pareigūnais.

Be to, Rusijoje iki šiol veikia dvi jo įmonės. Vienoje B.Khaitas turi 51 proc., o kitoje – net 99,51 proc. akcijų paketus.

Tai bankui iš karto sukėlė pagrįstų baimių dėl galimo sankcijų apėjimo ir rusiško kapitalo įplaukų.

Finansinių operacijų analizė atskleidė įspūdingus pinigų srautus. Iš Šveicarijos bankų į susijusių įmonių sąskaitas plaukė šimtatūkstantinės sumos, kurios buvo meistriškai įvardijamos kaip paskolos iš Gibraltaro įmonės.

[[ge:lrytas:lrytas:42880784]]

Įmonė teisinosi, kad tai lėšos už dar 2008 metais Rusijoje parduotą draudimo kompaniją, tačiau šie argumentai tyrėjų ir teismo neįtikino.

Įtarimų kėlė ir tai, kad tuo pačiu adresu Vilniuje, Paupio gatvėje esančiame bute, registruotos kelios susijusios įmonės, atliekančios tarpusavio milijoninius mokėjimus.

Teismo vertinimu, tokia struktūra galėjo būti sukurta dirbtinai – siekiant paskirstyti pinigų srautus ir išvengti griežtos kontrolės.

Paskutinės vilties stotelė

„Manome, kad, nenutraukus dalykinių santykių su „Domė Group“, bankui gali kilti itin neigiamos pasekmės ir grėsmė paties banko veiksmų apribojimui“, – teigiama „Artea“ banko rašte teismui.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija šioje istorijoje padėjo tašką – finansų įstaiga privalėjo nutraukti dalykinius santykius su įmone pastebėjusi nepriimtinus rizikos rodiklius. Teismas atmetė „Domė Group“ skundus ir pažymėjo, kad įmonės veikla anaiptol nėra paralyžiuota, nes ji be problemų susirado naują finansinį partnerį.

[[ge:lrytas:lrytas:42880786]]

Nors „Artea“ įrodinėjo, kad palaikyti santykius su „Domė Group“ pavojinga, ši aplinkybė nesukėlė jokių abejonių „SME Bank“. Šis specializuotas bankas plačiai atvėrė duris „Domė Group“ ir leido atidaryti sąskaitas.

Tokia situacija neturėtų stebinti įdėmiau pažvelgus į paties „SME Bank“ finansinę padėtį.

Neseniai atliktas auditas atskleidė, kad bankas perka paskolas pats iš savęs, – iš susijusios akcininkų įmonės buvo perimta beveik 57 mln. eurų skolų.

Maža to, daugiau nei kas penktos paskolos (virš 31 mln. eurų) klientai susiduria su rimtais finansiniais sunkumais ir rizika vis auga.

Kol bankas skaičiuoja beveik milijono (954 tūkst.) eurų metinį nuostolį ir gyvuoja tik dėl to, kad akcininkai praėjusiais metais įnešė dar per 12 mln. eurų, Lietuvos bankas jau spėjo skirti 78 tūkst. eurų baudą už pinigų plovimo prevencijos spragas.

Žinoma NT įmonė problemų turėjo neilgai: didelis bankas išspyrė, bet mažesnis mielai priėmė pas save