Pasak laikinojo finansų ministro Kristupo Vaitiekūno, ši struktūra, veikianti kaip efektyvi valstybės investicijų valdymo schema, tam tikra pradine būsena funkcionuoja jau dabar, o jos pagrindą sudaro strateginė partnerystė su užsienio gynybos pramonės milžinais.
„Gynybos holdingas yra pati efektyviausia forma valstybei valdyti savo investicijas šioje pramonėje. Šiuo metu holdingą sudaro dvi konkrečios įmonės – jau minėta Giraitės ginkluotės gamykla ir dar tik statoma „Rheinmetall Defence Lietuva“ artilerijos šovinių dėklų gamykla, kurioje Giraitės gamykla turi 1 proc. akcijų, o Lietuva bendrai valdo 49,2 proc. akcijų paketą“, – projekto „Finansų sveikata“ laidai sakė K. Vaitiekūnas.
Ministras atskleidė, kad šiuo metu svarstomos dvi holdingo koncepcijos, bet galutinis sprendimas dar nepriimtas.
Susiję straipsniai
Viena iš idėjų – holdingą integruoti po nacionalinio plėtros banko ILTE skėčiu, taip užtikrinant geresnę prieigą prie kapitalo, pasinaudojant banko infrastruktūra, nes gynybos pramonės vystymas šiuo metu patenka tarp penkių svarbiausių ILTE prioritetų.
Kita alternatyva – kurti visiškai atskirą holdingo bendrovę. Laikinojo ministro teigimu, toks modelis būtų mobilesnis, galėtų prisiimti didesnę riziką bei toleruoti mažesnę investicijų grąžą, labiau orientuojantis į nacionalinio saugumo interesus. Sukoncentravus kompetencijas vienose rankose, anot jo, holdingas taip pat leistų centralizuotai ir efektyviau valdyti teisės, IT bei apskaitos paslaugas.
Nauda ekonomikai ir gyventojams
Pasak K. Vaitiekūno, ateityje holdingas neišvengiamai plėsis – jame atsiras įmonės, užsiimančios šalies karinės technikos, pavyzdžiui, perkamų tankų, aptarnavimu bei remontu. Laikinojo ministro teigimu, ne mažiau svarbu ir tai, kad holdingas atvers galimybes sukurti daugiau darbo vietų ir plėtoti šalies ekonomiką.
„Žmonėms visa tai, ką mes kalbame, yra tiesiog gynybos pramonė. O jeigu ji čia kuriasi, kuria darbo vietas, didina bendrą vidaus produktą, kažką eksportuoja, kažką importuoja, tai, be abejo, sukuria ekonominį gerbūvį ir tai yra svarbiausia. Tuo metu pats holdingas yra tiesiog valstybės investicijų valdymo schema. Visgi, žmonėms svarbiausia, kad iš to būtų gerai apmokamų darbo vietų, aukštesnis pragyvenimo lygis ir saugumas“, – sakė laikinasis ministras.
K. Vaitiekūnas paaiškino, kad atsakomybe už šalies gynybos pramonės ekosistemą šiuo metu dalinasi trys pagrindinės institucijos – Ekonomikos ir inovacijų ministerija pritraukia užsienio investicijas, Krašto apsaugos ministerija veikia kaip specifinis vietinis pirkėjas, o Finansų ministerija užtikrina efektyvų kapitalo valdymą.
Tuo metu gynybos holdingo svarbą valstybės mastu, jo teigimu, iliustruoja ir kiti ambicingi projektai. Kaip pavyzdį K. Vaitiekūnas įvardijo itin sparčiai statomą Rūdninkų karinio miestelį kuris tapo istoriniu pasiekimu – tai pirmasis Europos investicinio banko (EIB) projektas žemyne, nukreiptas tiesiogiai į šalies gynybą.
„Europos investicinis bankas iki tol neturėjo nė vieno projekto, kuris būtų susijęs su šalies gynyba. Mes pirmieji pasinaudojome šiuo banku, todėl šio projekto palūkanos yra itin žemos, gerokai žemesnės nei komercinių bankų. Tai tikrai didelis pasiekimas“, – pabrėžė K. Vaitiekūnas.
Tikimasi, kad kuriamas holdingo įmonių tinklas ateityje užtikrins, jog poligonuose besitreniruojantys Lietuvos bei sąjungininkų kariai bus operatyviai aprūpinti vietoje gaminama produkcija, o pati gynyba taps ilgalaikiu Lietuvos ekonomikos ir saugumo varikliu.
Bendras naujienų agentūros ELTA ir Finansų ministerijos turinio projektas „Finansų sveikata“.
YouTube nuoroda: https://youtu.be/e1JAzk3TEfo?si=ttutBM_zT05yTSJp
Ieva Kniukštienė (ELTA)