Panašus augimas buvo numatytas ir verslo bei profesinių sąjungų susitarime, tačiau jame buvo įrašyta sąlyga, kad, didinant MMA, 30 eurų būtų pakeltas ir neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD).
Bet Vyriausybė nusprendė nepaisyti šio projekto ir viską tvarkytis vienašališkai.
Nors Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų asociacija (LPPARA) nepasirašė tokio susitarimo su profesinėmis sąjungomis, jos prezidentas Sigitas Gailiūnas tvirtino, kad toks ministrų kabineto elgesys rodo nepagarbą socialiniams partneriams, o socialinis dialogas tik imituojamas.
Susiję straipsniai
– Kodėl LPPARA nusprendė nepasirašyti šio susitarimo? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo S.Gailiūno.
– Pirmiausia dėl to, kad per pastaruosius penkerius metus MMA ir taip kilo 80 procentų, o darbo našumas – tik po keturis procentus per metus.
Toks disbalansas neigiamai veikia įmonių veiklos rezultatus ir mažina jų finansines galimybes investuoti į modernią įrangą, našias technologijas ir plėsti gamybą.
Tad dabar tikrai ne pats geriausias laikas kelti MMA atsižvelgiant į geopolitinę situaciją ir ekonominę padėtį. Tačiau jei jau ji didinama, tai ir NPD turėtų didėti bent jau tokiomis pat proporcijomis.
Taip, dar ankstesnės vyriausybės žadėjo, kad iki 2026 metų MMA ir NPD susilygins. Šis pažadas liko neištesėtas.
Dar blogiau, kad NPD nebuvo judinamas jau dvejus metus, o dabar paaiškėjo, kad ir ateinančiais metais Vyriausybė neketina jo didinti.
Mūsų nuomone, jeigu keliama MMA, bent jau tiek pat turi didėti ir NPD. Tai būtų subalansuotas ir socialiai atsakingas sprendimas.
Jei Vyriausybės tikslas yra pagerinti mažiausiai uždirbančių žmonių padėtį, ji turi paversti savo žodžius darbais ir pati prisidėti, o ne prisiimti nuopelnus dėl keliamų algų vien verslo sąskaita.
Juolab kad nuo šių metų verslui buvo pakelti mokesčiai, padidėjo degalų kainos, valstybė surenka daugiau mokestinių pajamų, todėl ir privalo elgtis solidariai.
O NPD sulyginimas su MMA ir būtų toks logiškas žingsnis.
– Ar iš tiesų 8 procentais didėjanti MMA yra didelis iššūkis verslui?
– Kai kas mano, kad verslininkai neva uždirba didelius pelnus ir gali laisvai kelti algas. Tačiau yra sektorių, kurie dirba nuostolingai.
Pavyzdžiui, tekstilės pramonė, kurioje įdarbinama nemažai žmonių. Šių įmonių situacija ir taip sunki, o keliant MMA jos turės dar daugiau sąnaudų, tad bus įstumtos į dar sudėtingesnę padėtį.
Antra vertus, regionuose verslas uždirba gerokai mažiau nei Vilniuje ar Kaune, todėl bet koks pokytis tenykštėms įmonėms ar bent daugumai jų bus labai skausmingas.
Tarkime, paslaugų sektorius išgyvens padidinęs kainas. Tačiau tai reiškia, kad žmogus, gaunantis didesnį atlyginimą, ir sumokėti turės daugiau.
Vis dėlto bene prasčiausia eksportuojančių įmonių padėtis.
Esant tokioms sąlygoms mes, kaip šalis, tiesiog tampame nekonkurencingi ir nepatrauklūs investuotojams – tiek vietos, tiek užsienio. Nes darbo našumas kyla itin lėtai, o mokesčiai ir atitinkamai gamybos sąnaudos auga labai sparčiai.
Pažvelkime į kitus: Lenkija MMA nutarė didinti 3 proc., Ispanija – 4 proc., Austrija – 1,4 proc. Nė viena valstybė nesielgia taip drastiškai, kaip Lietuva.
– Ar nustebino Vyriausybės vienašališkas sprendimas tiesiog didinti MMA, nepaisant kitų Trišalės tarybos narių nuomonės?
– Dabartinis ministrų kabinetas parodė, kad nenori palaikyti jokio socialinio dialogo.
Nutarė, kad NPD neliečiamas, MMA turi augti 8 proc., ir jokių diskusijų. Toks požiūris į socialinę atsakomybę mums visiškai netoleruotinas.
O juk dar kalbama apie papildomus mamadienius bei tėvadienius, apie papildomas išlaidas socialinėms reikmėms. Palaukite, bet tai yra pinigai, kuriuos kažkam reikia uždirbti!
Uždirba juos verslas, tačiau dabar siekiama būti geriems būtent jo sąskaita.
Kita vertus, nuo šių metų pakėlus mokesčius buvo tikinama, kad jie daugiau nebus didinami. Tačiau kas yra vienašališkas MMA padidinimas, jei ne mokesčių kėlimas kitu pavidalu?
Reikia prisiminti, kad keliant MMA vyksta grandininė reakcija – kyla spaudimas mokėti didesnius atlyginimus ir daugiau uždirbantiems.
O tai ir vėl papildomos sąnaudos, mažinančios Lietuvos konkurencingumą tarptautiniu mastu.
Atlyginimai turi didėti, tačiau ekonomikos augimo sąskaita, o jų dydį turėtų reguliuoti rinka, bet ne politiniai sprendimai.