Pasak jo, pastarosiomis savaitėmis situaciją reikšmingai pakeitė žemyn besikoreguojančios energetikos kainos. Pinganti nafta ir gamtinės dujos ramina verslą, mažina infliacijos spaudimą ir gali lemti, kad šių metų BVP augimo prognozių mažinti nebereikės.
Vis dėlto, kalbėdamas „Žinių radijo“ laidoje „Ekonominiai pietūs“, ekonomistas įspėjo, kad rizikų išlieka – nuo geopolitinių išbandymų ir galimų incidentų Hormuzo sąsiauryje iki neaiškumo, kiek antrosios pakopos pensijų fondų lėšų realiai virs vartojimu.
Nerimo kelia ir nekilnojamojo turto rinka. Būsto kainos Lietuvoje per metus kilo apie 15 proc., kai kur – dar sparčiau, o sandorių aktyvumas jau, panašu, pasiekė piką.
T. Povilauskas sako, kad artimiausiu metu didžiausias klausimas bus ne tai, ar Lietuva patirs krizę šiemet, o kas taps šalies ekonomikos augimo varikliais per artimiausius dvejus–trejus metus.
– Europos centrinis bankas atnaujino ekonomines prognozes, jas pablogindamas. Kokia jūsų nuomonė – ar dar reikės keisti prognozes?, – klausė Marius Dubnikovas. ekonomisto T. Povilausko.

