Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius sako, kad dabartinė situacija jau seniai peržengė vien prekybos ribas.
„Milijardas eurų per dieną – toks šiandien yra Europos Sąjungos prekybos deficitas su Kinija. Kinija parduoda prekių ir paslaugų Europoje daugiau, negu tai daro europiečiai. Šis procesas labai paspartėjo po COVID-19 pandemijos, kai Kinija labai greitai persiorientavo ir pigių prekių srautas tiesiog užplūdo Europos Sąjungos rinką“, – Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ sakė europarlamentaras.
Anot jo, Europa dabar susiduria ne tik su prekybos, bet ir su konkurencingumo problema.
„Kuo šitas deficitas kerta? Iš esmės Kinija vagia darbo vietas Europoje. Tai, kas nepagaminama Europoje, atvežama iš Kinijos. Ir jeigu anksčiau dar Vokietija dėl automobilių pramonės buvo labai atsargi, dabar ji pamatė, kad procesas tampa nevaldomas.
Susiję straipsniai
Kinijos automobiliai jau sudaro apie 10 procentų visų naujai parduodamų automobilių Europos rinkoje, o po kelerių metų galime matyti ir 20 procentų. Tai kerta Vokietijos automobilių pramonei ir per kišenę, ir per galvą“, – teigė P. Auštrevičius.
Jo vertinimu, Europos Sąjunga priėjo ribą, kai delsimas gali kainuoti dar brangiau.
„Europos Sąjunga atėjo iki to taško, kuomet reikia apsispręsti, nes mes negalime taip dosniai finansuoti Kinijos ekonominio augimo. Aš esu įsitikinęs, kad dar šiais metais galime išgirsti apie priemonių rinkinį, kuris bus pasiūlytas prekyboje su Kinija“, – sakė europarlamentaras.
Anot jo, pirmieji žingsniai jau matomi.
„Jau buvo apmokestinti pigūs siuntiniai. Tai yra viena iš priemonių reguliuoti šiuos srautus. Kitas žingsnis – riboti Kinijos dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose Europos Sąjungoje, nes Kinija labai griežtai riboja europiečių galimybes dalyvauti jos viešuosiuose pirkimuose. Čia turi būti šimtaprocentinis paritetas. Galiausiai gali būti nustatytos tam tikros prekybos apimtys, kurias viršijus būtų didinami tarifai“, – kalbėjo P. Auštrevičius.
Jis pripažįsta, kad griežtesnės priemonės gali turėti trumpalaikę kainą vartotojams, tačiau ilgainiui neveikimas būtų dar brangesnis.
„Ekonomikoje stebuklų nebūna – juos siūlo tik populistai. Jeigu europiečiai negali gauti pajamų iš savo prekybos, o yra priversti savo pinigus išleisti pirkdami prekes svetur, vieną dieną tokiai padėčiai ateis labai liūdna pabaiga. Baigsis pinigai, Europoje nebus darbo vietų ir nebus tų, kurie gamina prekes“, – teigė europarlamentaras.
Pasak jo, Europa pirmiausia turi stiprinti savo konkurencingumą ir iš Kinijos reikalauti tokių pačių sąlygų, kokios taikomos Europos verslui.
„Mums reikia būti kietais derybininkais, o ne nuolaidžiauti, kaip buvo daroma ilgą laiką. Kinija labai griežtai riboja europietiškų maisto produktų eksportą ir taiko įvairius apribojimus. Todėl paritetas turi tapti pagrindiniu principu“, – sakė P. Auštrevičius.
Europarlamentaras nesitiki, kad Pekinas į griežtesnius Briuselio veiksmus atsakys konstruktyviai.
„Žinant Kiniją, to konstruktyvaus dialogo aš mažiausiai tikiuosi. Bus atsakomosios priemonės, Kinija kaltins Europos Sąjungą protekcionizmu. Tačiau Europai reikia ryžtis labai kietai ginti savo ekonominius ir prekybinius interesus ir nustoti kalbėti apie abstrakčias bendras gėrybes. Kinija šiandien yra konkurentė, varžovė ir vis labiau tampa varžove saugumo bei gynybos srityje. Todėl ekonomiką ir saugumą turime vertinti kaip vieną visumą“, – Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ teigė P. Auštrevičius.