„Sprendimas dėl „airBaltic“ ateities veiklos priklauso ne nuo vyriausybės, o nuo pačios „airBaltic“. Kol kas mes esame tarsi laukimo režime, stebėdami, kas įvyks. Blogiausia tai, kad negalime tiesiog investuoti pinigų, nes tai būtų laikoma valstybės pagalba, o valstybės pagalba aviacijos sektoriuje yra labai atidžiai stebima“, – paaiškino ministras.
Jis pabrėžė, kad „airBaltic“ bankrotas nebūtų naudingas Latvijai, tačiau šalis nebegalės toliau teikti tiesioginių subsidijų. Todėl, M. Kunčinskio teigimu, reikia sulaukti verslo plano, kurį pažadėjo pateikti naujasis bendrovės generalinis direktorius.
„Reikės pažiūrėti, ar naujajame plane bus numatyta sumažinti tai, ko Latvija negali išlaikyti – pavyzdžiui, pernelyg didelį orlaivių skaičių, kuris yra neproporcingas“, – tikino ministras.
Susiję straipsniai
M. Kučinskis taip pat išreiškė apgailestavimą, kad aviakompanija neturi partnerių. Nors anksčiau prisijungė „Lufthansa“, lieka neaišku, kokiu mastu ji pasirengusi įsitraukti, teigė jis. Ministro nuomone, Latvijai svarbu pasilikti „airBaltic“, tačiau nebūtina turėti 98 proc. bendrovės akcijų.
„Mums reikalingas skrydžių srautas į Rygą ir iš jos“, – pabrėžė M. Kučinskis.
LETA finansų ministro paklausė, ar, jo nuomone, „airBaltic“ turėtų mažinti veiklos apimtis.
„Taip, gali būti, kad bendrovei teks mažinti veiklos apimtis. Nežinau, kodėl buvo planuojamas toks didžiulis (veiklos – ELTA) mastas. Galbūt tuo metu situacija buvo kitokia: 2018 m. oro uoste tikriausiai buvo pilna per Rygą tranzitu keliaujančių Ukrainos ir Rusijos keleivių. Galbūt planai buvo grindžiami tuo, bet vieną dieną viskas baigėsi“, – paaiškino jis.
Pasak ministro, gera žinia yra ta, kad „airBaltic“ Rygoje nebeužima tokios didelės rinkos dalies, kokią užėmė anksčiau. Šiuo metu Latvijos aviakompanijos užimama dalis sudaro apie 50 proc., nors anksčiau buvo didesnė. M. Kunčinskis pasidžiaugė, kad Ryga, anot jo, dabar yra pakankamai patraukli ir kitoms aviakompanijoms.
„Todėl planas, kad „airBaltic“ būtų vienintelė vežėja, nebėra realus. Turėsime palaukti verslo plano ir pažiūrėti, kokie sprendimai bus pasiūlyti. Aviacijoje daug kas priklauso nuo rinkos, skrydžių tvarkaraščių ir bendrovės finansinės padėties“, – kalbėjo ministras.
ELTA primena, kad balandį Latvijos parlamentas nubalsavo už trumpalaikės 30 mln. eurų valstybės paskolos suteikimą „airBaltic“, o tuometinis susisiekimo ministras buvo įpareigotas garantuoti, kad Latvijos nacionalinė aviakompanija taptų pelninga bendrove.
Gegužės pabaigoje Latvijos parlamentas patvirtino naują vyriausybę.