Apie tai konferencijoje „Verslo genas 2025“ diskutavo LKU kredito unijų grupės atstovė, Lietuvos centrinės kredito unijos vykdomoji direktorė Ieva Naudžiūnaitė, vadybos ekspertė, buvusi krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė, Vilniaus universiteto Verslo mokyklos direktorės pavaduotoja doc. dr. Jurgita Vizgirdaitė bei kelionių agentūros „Tūkstantis mylių“ vadovė Inga Dikšaitienė.
Kalbėdamos apie karjerą, pašnekovės akcentavo – moterys dažnai sau kelia aukštesnius reikalavimus nei vyrai ir yra linkusios ilgiau abejoti savo pasirengimu.
„Moteris turi padaryti dvigubai daugiau“
Lyderystės nepriskiria konkrečiai lyčiai: moterys dažnai pačios stabdo save
Kalbėdama apie moterų karjeros galimybes, doc. dr. J. Vizgirdaitė rėmėsi pasaulinio verslumo tyrimo duomenimis, kuriuos Vilniaus universiteto Verslo mokykla vykdo ir Lietuvoje. Rezultatai rodo, kad dalis kliūčių moterų karjerai kyla ne iš išorės, o iš jų pačių savęs vertinimo.
„Moterys dažniausiai galvoja ir teigia, kad joms reikia padaryti dvigubai daugiau to, ką padaro vyrai, kad pasiektų tą patį rezultatą. Čia tikrai reikėtų susimąstyti, kodėl mes taip save vertiname“, – sakė ji.
Panašus atsargumas kartais pasireiškia ir tuomet, kai moterims atsiveria naujos karjeros galimybės.
„Tie vyrai, kurie dirba valdybose, sakė labai paprastai: pirmiausia žiūrime į kompetenciją. Būna situacijų, kai atrenkame kandidatę, pateikiame pasiūlymą, o siurprizas būna tas, kad moteris jo atsisako“, – pasakojo ekspertė.
Susiję straipsniai
„Ateina suvokimas, kad man reikia daugiau padaryti, daugiau mokytis, daugiau sukaupti patirties. Pirmiausia turiu pati sau įrodyti, kad galiu, ir tik tada pasakyti tai kitiems. Iš to dažnai ir atsiranda jausmas, kad turime padaryti truputėlį daugiau, negu iš tikrųjų reikia“, – svarstė doc. dr. J. Vizgirdaitė.
Šiai minčiai pritarė O. Mašalė. „Žinot, kaip aš tai vadinu? Moteris turi labai daug tarakonų galvoje. Ir visi tie tarakonai daugeliui trukdo daryti sėkmingas karjeras, pradėti savo verslus, dirbti politikoje. Nereikia galvoti, kad pasaulį sukūrė vyrai, kurie mums kažko neleidžia. Damos, išsimėtom tuos tarakonus, išnuodijame ir einame užkariauti pasaulio“, – juokavo ji.
Panašiai kalbėjo ir I. Dikšaitienė, pripažinusi, kad ilgą laiką net nelaikė savęs verslininke, nors sėkmingai vadovavo savo įmonei.
„Mano kelionių agentūrai jau dvylika metų. Tačiau iki pernai nedariau verslo – tiesiog dirbau mėgstamą darbą. Mane reikėjo įtikinti, kad tai yra verslas. Kad turiu darbuotojų, kuriuos reikia išlaikyti, moku mokesčius, kuriu darbo vietas. Tas pirmasis blokas dažnai yra mūsų pačių galvose.“
Autoritetą moterims tenka užsitarnauti ilgiau
Diskusijoje buvo paliestas ir klausimas, ar moterims sudėtingiau įrodyti savo kompetencijas vadovaujančiose pozicijose. I. Naudžiūnaitės teigimu, moterims autoritetą dažnai tenka užsitarnauti ilgiau nei vyrams.
T. Bauro nuotr.
„Turbūt sakyčiau, kad ir sunku, ir lengva vienu metu. Moteriai užsitarnauti autoritetą prireikia daugiau laiko. Tačiau kai jį užsitarnauji, išlaikyti yra žymiai lengviau. Vyrai dažnai gauna tam tikrą pasitikėjimo kreditą iš anksto – užtenka parodyti ambiciją, pasakyti, kad bus augimas, bus rezultatai. O tada jau reikia tai įrodyti.“
O. Mašalei šios temos pažįstamos iš asmeninės patirties. Būdama krašto apsaugos viceministre ji tapo pirmąja moterimi, kuravusia infrastruktūros, karinio mobilumo ir kitus su gynyba susijusius klausimus.
„Aš atėjau į Krašto apsaugos ministeriją iš verslo. Moteris, blondinė. Galite įsivaizduoti, ką karininkai apie mane galvojo. Dauguma jų niekada nebuvo dirbę su moterimi vadove.“ Pasak jos, pradžioje teko susidurti su nemažu skepticizmu, tačiau ilgainiui kolegos suprato, kad lyderystė nepriklauso nuo lyties.
„Jie negalėjo patikėti, kad galima juokauti, kad galima ginčytis, kad galima būti atviriems. Lyderystė gali būti visokia. Svarbiausia, kad ji nestovėtų šešėlyje.“ Anot O. Mašalės, moterys dažnai pernelyg kuklinasi ir per mažai kalba apie savo pasiekimus. „Tai, ką kiekviena iš mūsų padarome pirmą kartą, padarome ne tik dėl savęs. Mes tai padarome už mus visas. Ir niekada neturėtume to pamiršti.“
Stereotipai prasideda dar vaikystėje
Nors daug kalbėta apie vidinius barjerus, pašnekovės sutiko, kad stereotipai visuomenėje vis dar egzistuoja.
Doc. dr. J. Vizgirdaitė pateikė pavyzdį iš savo dukros mokyklos.
„Buvo planuojama fotosesija apie profesijas ir aviaciją. Berniukai turėjo ateiti apsirengę pilotais, o mergaitės – skrydžių palydovėmis. Tada natūraliai kyla klausimas – kodėl mergaitė negali būti pilotė?“
Šią temą papildė O. Mašalė, ilgą laiką dirbusi ir aviacijos sektoriuje.
T. Bauro nuotr.
„Moterų piločių pasaulyje yra viso labo apie du procentus. Vietos ten yra – moterims neuždrausta tapti pilotėmis, tačiau jos dažniau renkasi kitas kryptis.“
Jos įsitikinimu, pasirinkimus dažnai lemia dar vaikystėje susiformuojantys lūkesčiai.
„Labai svarbu, kaip auginame savo vaikus. Mano šeimoje niekas niekada nėra pasakęs nei man, nei mano sesei, kad kažko negalime daryti todėl, kad esame mergaitės. Kai augi tokioje aplinkoje, net nekyla klausimas, kad kažkas gali būti ne tavo.“
Anot jos, būtent šeima dažnai suformuoja žmogaus požiūrį į savo galimybes.
„Leiskime vaikams turėti kuo didesnius sparnus, nepriklausomai nuo to, ar tai mergaitė, ar berniukas. Tegul jie tiki, kad gali daryti tai, ką nori.“
Kodėl moterų vis dar klausiama kitaip?
Stereotipai pasireiškia ne tik renkantis profesiją ar siekiant vadovaujančių pareigų. Doc. dr. J. Vizgirdaitė atkreipė dėmesį į tarptautinių tyrimų rezultatus, rodančius, kad moterys ir vyrai dažnai sulaukia skirtingų klausimų.
„Jeigu startuolį kuria vyras, investuotojai dažniau klausia apie augimą, plėtrą, ambicijas. O moterų dažniau klausiama apie rizikas ir tai, kaip jos jas valdys“, – sakė ji.
LKU grupės atstovė I. Naudžiūnaitė taip pat pripažino, kad tokių skirtumų vis dar pasitaiko.
„Kartais moters atsargumas ar kruopštumas interpretuojamas kaip ambicijų trūkumas. Tarsi ji daugiau galvotų apie rizikas ir pavojus, o ne kaip augti.“
Vis dėlto finansų sektoriuje svarbiausia išlieka verslo logika ir skaičiai.
T. Bauro nuotr.
„Kaip juokaujama, visa pasaulio finansų sistema laikosi ant „Excel“ lentelių. O „Excel“ lyties neturi. Jeigu yra gera idėja, aiškus planas ir matomas rezultatas, būtent tai ir tampa svarbiausia.“
I. Naudžiūnaitės teigimu, pastaraisiais metais atsiranda vis daugiau iniciatyvų, skirtų moterų verslumui skatinti. Todėl kai kuriais atvejais moterys verslininkės šiandien netgi turi papildomų galimybių.
„Yra programų, kurios remia būtent moterų verslą, todėl kai kuriais atvejais moterų verslai netgi gali lengviau gauti finansavimą ir taip užsitikrinti geresnes galimybes augti.“
Klausimas, kurio vyrams neužduoda
Kalbant apie moterų karjerą, neišvengiamai buvo paliesta ir tema, kuri vis dar kelia nemažai diskusijų – šeimos ir profesinio gyvenimo derinimas.
Į moderatoriaus klausimą, ar sudėtinga siekti karjeros ir kartu rūpintis šeima, O. Mašalė atsakė klausimu.
„Ar tokį klausimą jūs užduotumėte vyrų auditorijai?“
Ekspertės teigimu, tai puikiai atspindi vis dar egzistuojančius stereotipus.
„Kai kalbame apie karjeros moteris, labai dažnai šalia atsiranda klausimas – o kas augina tavo vaikus? Vyrų šito beveik niekas neklausia.“
Panašiomis patirtimis dalijosi ir I. Dikšaitienė. Verslininkė pasakojo, kad dėl darbo dažnai išvyksta į komandiruotes ir reguliariai sulaukia klausimų, kurių, jos nuomone, vyrai beveik negirdi.
„Labai dažnai girdžiu: kaip tave vyras išleidžia? Nebijai, kad susiras kitą? Arba pasakymų, kad vaikų juk taip ir neužauginai. Ir tada galvoju – kiek tokių klausimų išgirsta vyras, kuris nuolat važiuoja į komandiruotes?“
T. Bauro nuotr.
Vis dėlto ji pabrėžė, kad didelę reikšmę turi partnerystė šeimoje. „Man pasisekė. Mano vyras moka pasirūpinti vaikais, moka pasirūpinti šeima. Tai skamba juokingai, bet vien tai, kad apie tai kalbame kaip apie kažką ypatingo, daug pasako.“
Lyderystė neturi lyties
Kalbant apie lyderystę, netrūko skirtingų požiūrių ir asmeninių patirčių, tačiau visos pašnekovės sutiko, kad darbo rinkos pokyčiai keičia ir tai, ko tikimasi iš vadovų.
O. Mašalė atkreipė dėmesį, kad dalis savybių, kurios anksčiau buvo laikomos antraeilėmis, įgauna didelę reikšmę. „Šiuolaikinei lyderystei autentiškumas, empatijos jausmas yra visiems būtinos savybės. O mes, kaip moterys, galima sakyti, tai turime savyje įgimtai.“
I. Dikšaitienės teigimu, gebėjimas pastebėti nuotaikas komandoje ar problemas dar prieš joms tampant akivaizdžiomis dažnai tampa pranašumu. „Mes labiau jaučiame aplinką ir esame empatiškesnės. Tai padeda kolektyve pajusti tam tikrus niuansus, kai dar net negalime faktais įvardyti, kas yra negerai, ir užbėgti problemoms už akių.“ Vis dėlto, sparčiai keičiantis darbo rinkai vis didesnę reikšmę įgauna ne tik profesinės žinios.
„Visi turėtume būti labai išmanūs dirbtinio intelekto srityje. Tačiau kartu išlieka svarbios žmogiškosios savybės – kritinis mąstymas, vertinimas, smalsumas, kūrybiškumas ir visa kita, ko mums dabar tikrai reikia“, – sakė doc. dr. J. Vizgirdaitė.
Pasak I. Naudžiūnaitės, kalbant apie karjerą ar verslą svarbiausia ne lytis, o gebėjimas prisiimti atsakomybę už savo sprendimus ir pasitikėti savo jėgomis.
„Kai žmogui suteikiama laisvė rinktis, jis kartu išmoksta prisiimti atsakomybę už savo sprendimus. Man atrodo, būtent iš to dažnai ir atsiranda noras siekti daugiau, nebijoti iššūkių ir judėti pirmyn“, – teigė LKU grupės atstovė.
Nors kalbant apie moterų karjerą vis dar tenka grįžti prie stereotipų, kvotų ar visuomenės lūkesčių, pokyčiai jau vyksta. Moterys renkasi lyderystę, verslą ir kitas sritis, kuriose anksčiau dominavo vyrai, o klausimas šiandien dažniau skamba ne „ar gali?“, bet „ar ryšiesi?“.