VMVT direktorės Audronės Mikalauskienės teigimu, pagrindinį pokytį visuomenės informavimui turėjo naujas tarnybos įrankis. Tai – internetinėje tarnybos svetainėje esanti pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema (RASFF).
Duomenys RASFF švieslentėje atnaujinami kasdien, čia galima matyti visą su nesaugia produkcija susijusią informaciją – pavadinimą, partijos numerį, tinkamumo vartoti terminą, nustatytą pažeidimą ir gamintoją ar vietą, kurioje produktas buvo parduotas.
Ateityje švieslentėje norima patalpinti ir produkto nuotraukas – taip siekiama, kad informacija vartotojams būtų pateikiama kaip įmanoma aiškiau.
Ūkininkai spaudžiami iš visų pusių: kodėl brangsta maistas ir ką reiškia trąšų krizė?
Kaip sužinoma apie nesaugią produkciją?
Informacija apie nesaugią produkciją gaunama keliais būdais. Tai – VMVT atliekama kontrolė, pačių įmonių savikontrolė ar iš vartotojų, Europos Komisijos (EK) bei šalių narių gaunami pranešimai, paaiškino Priežiūros departamento vyriausiasis valstybinis veterinarijos gydytojas Tadas Sakalauskas.
Gauti duomenys dar tą pačią dieną pateikiami RASFF sistemoje ir atsiranda internete esančioje švieslentėje. Tuomet tarnybos inspektoriai nuvyksta į įmones – šioms nurodoma atšaukti nesaugų produktą, pateikti jo atsekamumą ir susigrąžinti jį iš rinkos.
Apie tokią produkciją nedelsiant informuojami ir jos gavėjai bei ją įsigiję vartotojai.
Susiję straipsniai
Paskutinis etapas – VMVT atliekama kontrolė, kurios metu tikrinama, ar įmonės laikosi nurodymų, gerai įgyvendina nustatytas priemones, tinkamai informuoja vartotojus ir kt.
Svarbu, jei mėsą užšaldėte
Tiesa, neretai galima pastebėti, kad pranešimas apie nesaugią produkciją (pavyzdžiui, užkrėstą mėsą) pasirodo tuomet, kai pastarosios tinkamumo vartoti terminas jau yra pasibaigęs.
VMVT direktorė A. Mikalauskienė paaiškino, kodėl taip nutinka. Jos teigimu, tarnybos atliekamos kontrolės metu mėginiai atrinkinėjami iš įvairių vietų – viešojo maitinimo, gamybos, gyvūnų laikymo, prekybos vietų. Atrinkti mėginiai pristatomi į laboratorijas, kur atliekami tyrimai. Tačiau mikrobiologinis tyrimas įprastai trunka 4–7 dienas.
„Šviežios paukštienos su kaulu realizacijos terminas po gamybos yra 4–6 dienos. Tai reiškia, kad kol mėsa iš fabriko patenka į lentyną, lieka 3–4 dienos.
Jei mes ir paimame tokį produktą likus 2 dienoms iki tinkamumo vartoti termino pabaigos, laboratorijoje jo terminas jau pasibaigia“, – priežastį įvardijo tarnybos direktorė.
Tačiau net ir tada, kai tyrimas parodo, kad tokia produkcija yra užkrėsta, VMVT informuoja apie tai. Taip daroma todėl, kad šviežią mėsą įsigijęs vartotojas gali ją užšaldyti ir nuspręsti suvartoti vėliau.
Pranešimų apie salmonele užkrėstą mėsą padaugėjo
Iki šių metų birželio 30 d. iš viso sulaukta 163 pranešimų dėl nesaugios produkcijos. Palyginimui, per praėjusius metus tokių pranešimų buvo 311.
Daugiausia pranešimų šiemet – 60 proc. – gauta rinkos kontrolės metu, tuo metu savikontrolės metu nustatyta 28 proc. pranešimų, o vartotojų pranešimai sudaro 12 proc.
VMVT duomenimis, dažniausi pranešimai – dėl paukštienos, mėsos ir jos gaminių, vaisių ir daržovių, maisto papildų.
T. Sakalauskas išskyrė atvejus su mėsoje nustatyta salmonele – šiemet jų padaugėjo. Vien iki birželio 30 d. tokių atvejų jau buvo 71, kai per visus praėjusius metus jų užfiksuota tik 55.
V.Skaraičio nuotr.
„Esame padarę išvadas, kad padaugėjimą galima sieti su rizikos vertinimu ir tikslingesniu mėginių atrinkimu. <...> Aktyviau tiriasi ir pačios įmonės, jos atranda tuos atvejus, dėl to atrodo, kad padaugėjo pranešimų“, – sakė Priežiūros departamento vyriausiasis valstybinis veterinarijos gydytojas.
Tuo metu VMVT direktorė patikino, kad šiuo metu yra ieškoma sprendimų, ką galima padaryti, jog į rinką patektų tik saugūs produktai. Čia žvalgomasi į Švedijos pavyzdį.
Ji taip pat pridūrė, kad verslo pasiryžimą viešinti savikontrolės rezultatus laiko atsakingu sprendimu.
„Jiems yra svarbu, kad vartotojas jais pasitikėtų. O tas pasitikėjimas atsiranda iš to, kad vartotojas žino, jog jie išims nesaugų produktą, apie jį praneš, bet ne paslėps“, – teigė A. Mikalauskienė.
Susirgusių žmonių pernai buvo mažiau
VMVT bendradarbiauja su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru, kuris fiksuoja pavienius salmoneliozės atvejus ir protrūkius. Lyginant 2024 m. su 2025 m., pastebima, kad susirgusių žmonių skaičius buvo 30 proc. mažesnis.
„Pasakyti, kokios tiksliai priežastys lėmė tą mažėjimą, negalime nei mes, nei jie, bet galbūt prisidėjo ir tos informacijos sklaida.
Arba, kuo aš labai norėčiau tikėti, kad vartotojas turi tas elementarias žinias, jog šita bakterija yra labai neatspari temperatūrai. Labai svarbu vartotojams nuolat akcentuoti higieną, kryžminę taršą ir tvarką virtuvėje“, – pabrėžė A. Mikalauskienė.
Tarnyba primena, kad gaminant maistą reikėtų naudoti atskirą lentelę ir peilius mėsai arba juos dezinfekuoti karštu vandeniu. Itin svarbu žalią paukštieną, kitą mėsą bei kiaušinius termiškai apdoroti ne žemesnėje kaip 60 laipsnių temperatūroje bent 5 minutes.
Tuo metu VMVT Vilniaus apygardos priežiūros skyriaus patarėja Daiva Ruželienė priminė, kad salmonelių galima rasti ne tik mėsoje ar kiaušiniuose.
„Turbūt didesnė rizika vartotojui iškyla su tais produktais, kurie yra vartojami termiškai neapdorojus. Šiuo atveju aš kalbu apie patogenų buvimą daiguose, sėklose, prieskoniuose, užpilamuose makaronuose ar papilduose“, – dėmesį atkreipė D. Ruželienė.