Naujojo ministrų kabineto programoje pažymima, jog toks finansavimas partneriams būtų skiriamas tik lietuviškos kilmės prekėms, paslaugoms ir technologiniams sprendiniams įsigyti. Tiesa, fondas būtų skirtas tik Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo šalims.
Pagrindinės Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo partnerės yra Ukraina, Moldova, Sakartvelas, Armėnija, Uzbekistanas, Nigerija, Kenija ir Irakas.
Siekiant stiprinti Lietuvos vaidmenį tarptautinėse rinkose, 21-oji Vyriausybė yra numačiusi gerinti diplomatų rengimą ir jų kvalifikacijos tobulinimą ekonominiais klausimais. Naujojo ministrų kabineto tikslas – kad visose Lietuvos verslui svarbiose rinkose dirbtų komercijos atašė arba diplomatai ekonomistai, o ten, kur reikia, – žemės ūkio atašė.
Brangiai kainuojančių klaidų ūkyje galima išvengti: kodėl ūkininkai renkasi lauko dienas?
M. Sinkevičiaus Vyriausybė taip pat pasiryžusi skatinti bei remti eksporto iniciatyvas, integraciją į tarptautines vertės grandines bei technologijų-inovacijų tinklus. Planuojama sukurti daugiau paskatų bei priemonių, kurios padėtų bendrovėms jungtis prie tarptautinių aljansų ir konkuruoti inovatyviuose viešuosiuose bei ikiprekybiniuose pirkimuose.
ELTA primena, jog Valstybės duomenų agentūros duomenimis, Lietuvoje praėjusiais metais prekių eksportuota už 37 mln. eurų, o importuota už 43,5 mln. eurų – per metus eksportas augo 0,6 proc., o importas – 5,2 proc.
Susiję straipsniai
Tarptautinės prekybos balansas buvo neigiamas ir sudarė 6,5 mlrd. eurų.
Lietuviškos kilmės prekių eksportas 2025 metais siekė 23,3 mlrd. eurų ir sudarė 68,8 proc. viso Lietuvos eksporto. Palyginti su 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 1,8 proc., be mineralinių produktų – 3,4 proc.