„Prekybos tinklo „Norfa“ kelionė liudija, kad tylus, nuoseklus dešimtmetį trukęs darbas, susijęs su tvarumu, darbuotojų gerove, galiausiai pelno gerą reputaciją be triukšmingų rinkodaros kampanijų“, – teigė verslo konsultacijų bendrovės „Civitta“ vadovė Rūta Gaudiešienė.
Ši įmonė reputacijos indekso tyrimą atlieka kasmet nuo 2015-ųjų, tad šiųmetis tyrimas – jau vienuoliktas.
Objektyvus tyrimas
Susiję straipsniai
„Galiu atvirai pasakyti savo nuomonę apie įvairius tyrimus. Retas jų būna iš tiesų nepriklausomas. Ne paslaptis, kad juose dažniausiai pirmauja tie, kurie vienaip ar kitaip sumoka už tai, kad klausimai būtų jiems palankūs. Mes apie tyrimą neturėjome jokios informacijos. Akivaizdu, kad jis buvo atliktas laikantis nepriklausomumo“, – teigė 163 parduotuves Lietuvoje valdančios bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos įmonės „Rivona“ generalinis direktorius D.Dundulis.
Pasak jo, apskritai įvairių tyrimų duomenis reikia vertinti kritiškai, nes jie gali būti nulemti įvairių interesų ir atsakymus lemiančių sprendimų.
„Neslėpsiu: anksčiau, kai ir mes kurioje nors bendrovėje užsakydavome tyrimus, atsakymai beveik visuomet būdavo mums palankesni nei kitų tyrimų, kuriuos užsakydavo konkurentai“, – teigė kone tris dešimtmečius veikiančio „Norfos“ tinklo vadovas.
Įvairiapusė apklausa
Mažmeninės prekybos tinklų reputaciją „Civitta“ tyrė trijose grupėse: aiškintasi visuomenės, sprendimų priėmėjų ir nuomonės formuotojų – įvairių ekspertų, verslo atstovų, tinklaraštininkų, žurnalistų ir kitų nuomonė.
Naujausias tyrimas atskleidė, kad, išskyrus „Norfą“, visų kitų šalies mažmeninės prekybos tinklų reputacijos bendrasis indeksas per pastaruosius metus sumenko.
„Norfa“ 2022-aisiais buvo įvertinta 10 balų, šiemet gavo 33 balus – per ketverius metus balas padidėjo net 3,3 karto.
Visuomenės akyse „Norfos“ reputacija iš visų penkių mažmeninės prekybos tinklų vertinama palankiausiai – ji surinko 45 balus, „Lidl“ ir „Maxima“ – po 43, „Iki“ – 33, „Rimi“ – 26.
Dar įspūdingesnis „Norfos“ reputacijos šuolis regimas sprendimų priėmėjų grupėje. Vien per pastaruosius metus jis nuo 25 pašoko iki 44 balų – kone 1,5 karto, o nuo 2023-iųjų, kai vertinimas sudarė vos 1 balą, padidėjo net 44 kartus.
Tyrimo ekspertai akcentavo, kad toks per metus pasiektas pokytis yra beprecedentis. Anot tyrėjų, mažmeninės prekybos segmente tai buvo užfiksuota pirmą kartą per visą šių tyrimų istoriją, o toks didelis pasitikėjimo rodiklių augimas nėra vienos kampanijos efektas.
Tyrėjai konstatavo, kad tai maždaug dešimtmetį besitęsiančio nuoseklaus darbo rezultatas. „Norfa“ išpildo pažadus ir įgyvendina gražius sumanymus – teikia paramą sportui, kultūros bei meno renginiams ir vengia bet kokių rėksmingų reklaminių kampanijų.
Vadovas – geriausias įtakdarys
Nuomonės formuotojų vertinime „Norfa“ pelnė 9 balus. Iš penkių prekybos tinklų ji lenkia tik „Maximos“ tinklą, kurio reputacija šioje vertintojų grupėje nukrito į neigiamą zoną (-1 balas).
„Toks rezultatas gali būti paaiškinamas aukščiau išsakytomis mintimis apie mokamus tyrimus ir tai nulemiančius apklausų rezultatus. Mes su nuomonės formuotojais nebendradarbiaujame – niekada nesinaudojome jų paslaugomis ir jiems už tai nemokėjome. Gal tai ir gali būti paprastas tokio prasto vertinimo paaiškinimas, – svarstė „Norfos“ vadovas. – Kita vertus, kaip jie gali mus vertinti palankiai, jeigu iš mūsų negauna pajamų? Juk vienas jų tikslų – uždirbti iš savo veiklos. Pastaruoju metu esu beveik nebekviečiamas ir į televizijos bendrovių laidas, nes jose neperkame reklamos.“
Vienas ekspertų, gerai išmanančių situaciją mažmeninės prekybos rinkoje, atkreipė dėmesį į tai, kad geriausias ir stipriausias „Norfos“ nuomonės formuotojas yra pats jos savininkas D.Dundulis.
Jis puikiai išmano tinklo veiklą ir šios srities verslą, tad nė vienas kitas nuomonės formuotojas taip ekspertiškai, sumaniai ir argumentuotai negebėtų perteikti savo nuostatų.
Tokiai eksperto nuomonei pritaria ir pats D.Dundulis, nevengiantis kalbėti ne tik maloniomis, bet ir kontroversiškomis ar ne visiems patinkančiomis temomis.
„Mums svarbiausia – gera reputacija visuomenės akyse, nes būtent ji yra pagrindinė mūsų klientė – pirkėjai, kurių nuomonę galime nupirkti ne pinigais, o tik savo darbo rezultatais ir jiems įtinkančiais sprendimais“, – teigė D.Dundulis.
Kalbos ir atlikti darbai
„Nebijau pasakyti savo nuomonės apie tam tikras blogybes, kelti kontroversiškų temų. Visuomet stengiuosi atsakyti į žurnalistų klausimus, net jei jie mano nuomonę kai kada panaudoja ne visai korektiškai. Matyt, stebintys mažmeninės prekybos aktualijas yra pastebėję, kad apie šioje srityje pasitaikančias blogybes ilgą laiką apskritai nebuvo norinčiųjų kalbėti. Suprantama, kad nėra nė vienos įmonės, kuri nepatirtų iššūkių ar problemų. Dauguma jų yra išsprendžiamos, juk idealių sąlygų jokiai veiklai nebūna“, – teigė D.Dundulis.
Pasak jo, daug geriau tiesiai kalbėti apie kylančius sunkumus, paaiškinti, kokios jų priežastys ir kaip juos įveikti nei apskritai visa tai nutylėti.
„Mūsų konkurentai nepatogiomis temomis ilgus metus nebuvo linkę kalbėti, o žurnalistai visada žinojo ir žino, kad turiu nuomonę ir ją pasakysiu. Pavyzdžiui, juk ne taip seniai konkurentai pagaliau ėmė kalbėti apie didėjančias prekių kainas, nes tai – nepatogi tema“, – užsiminė D.Dundulis.
Grįždamas prie reputacijos vertinimo balų „Norfos“ vadovas akcentavo, kad labai svarbu ne tuščiai kalbėti, o atlikti realius darbus.
„Gana dažnai sukeliamas didelis komunikacinis triukšmas, atliekama daug rinkodaros veiksmų, o darbų – vos kruopelytė. Žmonės pavargo nuo tokio triukšmo, keliamo ir politikų, ir valstybės organizacijų, ir įmonių. Įsitikinome, kad jie prekybininkus pradėjo vertinti pagal atliktus darbus. Suprantama, kad reikia ir savo nuomonę pasakyti, ir pateikti informaciją apie planuojamus veiksmus ir atliekamus darbus, bet netuščiažodžiauti“, – teigė vienas aktyviausiai komunikuojančių Lietuvos verslo lyderių D.Dundulis.
Jo nuomone, prekybos sistemos dalyviai bent 80 proc. komunikacijos turėtų skirti informavimui apie atliekamus veiksmus ir jų rezultatus, o likusią dalį – apie planus.
Pradėjo nuo savęs
„Mums reikėjo dešimtmečių, kad savo veiksmais ir veiklos rezultatais pasiektume tokį palankų visuomenės įvertinimą. Tai rodo, kad atlikti darbai anksčiau ar vėliau yra pastebimi, – įsitikinęs „Norfos“ vadovas. – Esame lietuviško kapitalo bendrovė, visas investicijas nukreipiame ne į užsienio, o į vietos rinką. „Norfa“ yra žinoma ne tik kaip sostinėje vykstančių įvairių kultūros ir sporto renginių rėmėja. Mūsų pagalbos sulaukia įvairūs regionai.“
Pasak D.Dundulio, „Norfos“ grupės įmonės – ir „Norfos mažmena“, ir „Rivona“ – daug metų didžiausią dėmesį buvo sutelkusios į tai, kas vyksta jų viduje, – stygavo logistikos, parduotuvių veiklos organizavimo procesus, rūpinosi tuo, kad darbas šiame tinkle žmonėms taptų kuo patrauklesnis ir mielesnis, o bendrystė – kuo tvirtesnė.
Žinodamas, kaip šie procesai vyksta kituose mažmeninės prekybos tinkluose, šiuo metu jis gali pasidžiaugti dideliais pasiekimais.
Tai liudija ne tik darbuotojų pasitenkinimas darbo sąlygomis ir maža jų kaita, bet taip pat ir sparčiausiai, palyginti su kitais mažmeninės prekybos tinklais, augantis prekių pardavimas. Pavyzdžiui, pernai, palyginti su 2024-aisiais, jis padidėjo kone 11 proc.
„Sodros“ pateikiamais duomenimis, darbuotojų, draudžiamų visą kalendorinį mėnesį, draudžiamųjų pajamų mediana „Norfoje“ paprastai būna didžiausia iš visų penkių didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų ir gerokai viršija du tūkstančius eurų neatskaičius mokesčių.
„Mes ne tik atnaujiname ir modernizuojame parduotuves, diegiame jose naujausią įrangą ir technologijas, bet ir gerokai atnaujiname ir didiname asortimentą. Pavyzdžiui, prieš porą metų pradėtas pirmadieninis daržovių išpardavimas suteikė galimybę pirkėjams pasiūlyti pačių šviežiausių vaisių bei daržovių ir išplėsti jų asortimentą“, – teigė D.Dundulis.