Kaip įsigyti gerai įrengtą namą Palangoje už 30 tūkst. eurų ar dar mažesnę kainą arba net veltui? Sakysite, tai neįmanoma. Bet keli vilniečiai surezgė gudrų planą, kaip kelis kartus atpiginti savo nupirktus būstus.

Šiaulių apygardos teismas pradėjo nagrinėti bylą, kurioje trys pirkėjai už Palangoje nupirktų namų tikrus ar tariamus defektus prašo jiems priteisti po 113 tūkstančių eurų – daugiau kaip du trečdalius kainos, kuri buvo sumokėta už pastatus.

Tačiau būstus pardavęs telšiškis ir jo duktė įsitikinę, kad tai ciniškas bandymas pusvelčiui įsigyti namus, kuriuose pirkėjai jau keleri metai gyvena ir juos sėkmingai nuomoja.

Pastatė tris namus

[[ge:lrytas:lrytas:43027697]]

Ši istorija prasidėjo, kai prieš kelerius metus Andrius Plynius sumanė pajūryje pastatyti tris nedidelius namus – vieną sau, o kitus du sūnui ir dukrai. Sklypą populiarioje Palangos Mančiškės gyvenvietėje jis jau buvo nusipirkęs gerokai anksčiau ir statybos darbams pasamdė bendrovę „Semdara“. Ši įmonė greitai pastatė tris identiškus 80 kvadratinių metrų ploto namus.

Tačiau telšiškio planus poilsiauti kartu su vaikais pakoregavo gyvenimas. Iš pradžių vyriškio duktė jai padovanotą namą pardavė už 150 tūkstančių eurų odontologijos bendrovei „Dens Novus“, o gautus pinigus investavo į kitą nekilnojamąjį turtą.

[[ge:lrytas:lrytas:43025529]][[ge:lrytas:lrytas:43029968]][[ge:lrytas:lrytas:43028200]]

Apie kitų dviejų namų pardavimą ėmė svarstyti ir A.Plynius, nes sūnus išvyko gyventi į Australiją.

Taip besvarstant netikėtai paskambino vilnietis Rolandas Skučas. Šis vyriškis, patyręs nekilnojamojo turto prekeivis, aiškino, kad nori įsigyti būstą dėl ypač sunkiai sergančios žmonos, – esą gydytojai jai rekomendavo pajūrio klimatą.

Jis pateikė pasiūlymą: pirktų iš karto du namus – antrąjį įsigytų Europos Parlamente dirbantis jo sūnėnas.

„Susigundžiau parduoti ir aš, bet tuomet net neįtariau, į kokį pragarą pateksiu“, – prisiminė A.Plynius.

Tuomet R.Skučas pasiūlė pirkimo schemą: vieną namą oficialiai gerokai brangiau pirktų jo sūnėnas Jurgis Gurstis pasinaudodamas banko paskola. Jis esą dirba Briuselyje, gauna solidžią algą ir galėtų gauti kreditą. O pats R.Skučas parodytų mažesnę kito identiško namelio kainą, tačiau bendra abiejų pastatų kaina būtų 370 tūkstančių eurų.

Vyrai sukirto rankomis – A.Plynius perdavė raktus ir netrukus abu būsimieji pirkėjai įsikūrė namuose.

„Pasitikėjau jais ir leidau nemokamai gyventi, nors dar netgi jokio avanso nebuvau gavęs, net nepasirašęs preliminarios pirkimo sutarties. Įspūdį darė ir tai, kad vienas pirkėjų yra buvęs europarlamentaro Justo Paleckio padėjėjas, vėliau dirbęs ir buvusio eurokomisaro Vytenio Andriukaičio komandoje“, – sakė A.Plynius.

Tik praėjus beveik trims mėnesiams, 2021 m. liepą, J.Gurstis už 221 tūkstantį eurų nusipirko vieną namą.

Su R.Skuču notarinis sandoris buvo sudarytas dar vėliau – rugsėjį. Pagal šią sutartį pirkėjas už identišką namą sumokėjo 140 tūkstančių eurų.

Apetitas augo bevalgant

Tačiau maždaug po dvejų metų R.Skučas, tas pats patyręs nekilnojamojo turto prekeivis, kuris A.Plynių sužavėjo istorijomis apie pajūrio klimato gydomąją galią, vieną dieną užsuko su nauja „idėja“.

Jis panoro, kad A.Plynius finansuotų terasos statybas. Ir net pateikė komercinį pasiūlymą – vienos statybų bendrovės sąmatą, siekiančią apie 12 tūkstančių eurų. Esą namus stačiusi įmonė „Semdara“ pridarė daug broko.

A.Plynius šio ultimatumu kvepiančio pasiūlymo atsisakė ir dar įspėjo, kad tokios statybos bus nelegalios, nes to neleidžia pajūrio užstatymo ploto reikalavimai. Nieko nepasakęs R.Skučas pats įsirengė terasas, taip pat įstiklintą verandą – pirminiame techniniame projekte jos net nebuvo numatytos.

Atrodytų, pirkėjai tiesiog dailina savo būstą, tačiau tai, ko gero, buvo tik pirmasis ėjimas didžiojoje šachmatų partijoje.

[[ge:lrytas:lrytas:43040865]]

Netrukus A.Plynius sulaukė šalto dušo. R.Skučas pareikalavo pasirašyti susitarimą, kuriuo pardavėjas turėtų apmokėti pirkėjų pačių atliktus terasų įrengimo darbus.

Tai nebuvo maža suma, bet tebuvo įžanga į tai, kas vyko vėliau.

Kai A.Plynius atsisakė šio nesąžiningo sandorio, išgirdo pranašišką R.Skučo frazę: „Dabar pamatysi, kas tau bus.“ „Jei nesutiksi, dar prikalbinsim Egidijų (pirmą namą nupirkusios bendrovės „Dens Novus“ vadovą Egidijų Barusevičių) ir paduosim tokį ieškinį, kad mažai nepasirodys“, – taip, anot A.Plyniaus, tuomet pareiškė R.Skučas.

Atsako ilgai laukti nereikėjo – atėjo pranešimas iš Telšių apylinkės teismo, kad gautas R.Skučo ieškinys sumokėti 31 tūkstantį eurų. Tai nebuvo ieškinys už pastatytas terasas – vyras pateikė raštelį, kad buvo sumokėjęs 31 tūkstančio eurų avansą už namo pirkimą, o tai esą nebuvo įtraukta į kainą, ir reikalavo, kad šie pinigai būtų grąžinti.

A.Plynius viso proceso metu tvirtino, kad jokio avanso nebuvo gavęs, o raštelį pasirašė apgaulės būdu.

Jis įrodinėjo, kad ieškovas jau nuo pat pradžių, kai motyvuodamas ypač sunkia finansine padėtimi prašė atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, klaidino teismą.

„Vienais atvejais, kai jam tai buvo naudinga, teikdavo dokumentus, kad yra vargšas ir ligotas žmogus, o kitais jau tvirtino disponuojantis didelėmis pinigų sumomis“, – sakė A.Plynius.

Tačiau teismas patikėjo R.Skučo versija ir priteisė visą sumą. Bylą išnagrinėjusi Telšių apylinkės teismo teisėja Audronė Alčauskienė neatsižvelgė į atsakovo pateiktą ir paties R.Skučo pasirašytą preliminarią pirkimo sutartį, kurioje aiškiai buvo konstatuota, kad 31 tūkstančio eurų avansas įtraukiamas į namo kainą.

Kai atsakovai, atlikę R.Skučo finansinę analizę, konstatavo, kad nurodytu metu šis pirkėjas net negalėjo turėti šitiek grynųjų pinigų, teisėja padarė pertrauką.

Po jos R.Skučas pateikė ranka rašytą paskolos raštelį, kad 68 tūkstančius eurų grynaisiais pasiskolino iš J.Gursčio.

Teismo proceso metu A.Plyniaus advokatas Linas Kiaurakis atkapstė daug kitų R.Skučo sudarytų įtartinų nekilnojamojo turto pardavimo sandorių, tačiau teisėja šią bylos informaciją paskelbė nevieša ir faktiškai uždraudė ją pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) ir Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).

„Su teisėja gyvename tuose pačiuose Telšiuose, tačiau kai atsitiktinai susitinkame, man susidaro įspūdis, kad ji bijo pažiūrėti man į akis ir sprunka pabrukusi uodegą“, – tvirtino A.Plynius, kuris nesutinka su teismo sprendimu ir dabar jį ginčija Europos žmogaus teisių teisme.

Ekspertizė buvo nuotolinė

Tačiau Telšių teismo sprendimas, pasirodo, buvo tik žiedeliai. Netrukus Šiaulių apygardos teismą pasiekė nauji milžiniški ieškiniai.

Abu pirkėjai – J.Gurstis ir R.Skučas – paprašė priteisti jiems po 113 tūkstančių eurų trūkumų šalinimo išlaidų. Prie jų prisijungė ir tokį patį ieškinį pateikusi iš A.Plyniaus dukters namą pirkusi odontologijos klinika „Dens Novus“. Bendra reikalaujamų pinigų suma viršijo trečdalį milijono eurų – tai sudaro didžiąją dalį visos sumokėtos trijų būstų kainos.

Kaip pagrindas šiems reikalavimams buvo pateiktos dviejų bendrovių ekspertizės. Šiuose dokumentuose piešiamas apokaliptinis vaizdas: pelėsiais apaugusios fasado lentos, pūvantis medis, tuštumos šiltinimo sluoksnyje, netvarkinga lietaus nuvedimo sistema.

Ko vertos tokios ekspertizės, paaiškėjo, kai į teismo posėdžius buvo iškviesti jas surašę specialistai. Bendrovės „Inhus Engineering“ atstovas prisipažino, jog apžiūrėjo tik vieną iš trijų namų, ir padarė prielaidą, kad tokie patys defektai turėtų būti ir kituose namuose.

[[ge:lrytas:lrytas:43040863]]

O itin aukštą drėgmės lygį konstatavo ne specialiais prietaisais, o ištiesęs ranką.

Kitas ekspertas prisipažino, kad net nebuvo nuvykęs į vietą, o išvadas surašė pasiremdamas atsiųstomis nuotraukomis.

Įžvelgė graužikų pavojų

Kadangi ekspertai tvirtino, kad namai gali subyrėti, jų buvo paprašyta paaiškinti, kaip griūtų iš silikatinių blokelių pastatyti statiniai.

Vienas specialistų ramiu balsu aiškino, kad į vidų gali patekti graužikai, jie prasibrautų iki stogo, suėstų medines konstrukcijas, todėl taip namas sugriūtų.

Po tokio stulbinamo inžinerijos ir zoologijos sintezės atradimo teismui, regis, prireikė laiko suvirškinti išgirstą informaciją, todėl teko skelbti pertrauką.

Siekiant išsiaiškinti, kokie bebro ir termito hibridai terorizuoja vietos gyventojus, į posėdį buvo skubiai iškviestas namus stačiusios įmonės „Semdara“ vadovas Audrius Sempukas. Teismas tikėjosi išgirsti išsamią paskaitą apie tai, kokios konkrečiai graužikų rūšys specializuojasi ardyti stogus.

Tačiau statytojas tegalėjo skėstelėti rankomis. Jis nuoširdžiai prisipažino, kad per visą savo praktiką apie tokią išskirtinę pajūrio graužikų rūšį jam neteko girdėti. Nebent, kaip ironiškai ištarė pats A.Sempukas, evoliucija Lietuvos pajūryje ką tik padarė neregėtą šuolį ir šie stogus ryjantys mutantai atsirado tik dabar.

Užkliuvo net trinkelės

Bet neva griūvantys namai buvo tik viena problema. Pasirodo, pardavėjas kaltas ir dėl kiemo įrengimo. Teismui pateiktuose dokumentuose ieškovai kaip statinio trūkumus įvardijo trinkelių defektus.

Remdamiesi bendrovės „Pajūrio kraštovaizdis“ parengta sąmata jie paprašė priteisti po kone 10 tūkst. eurų aplinkai sutvarkyti. Už šią sumą planuojama nuardyti esamas trinkeles, iš naujo paruošti pagrindą, kloti naujas trinkeles, montuoti laiptus, užvažiavimo rampą, gatvės ir vejos bortus, įrengti vandens latakus. Pirkėjų aiškinimu, trinkelės taip išsiklaipiusios, kad net nėra kur statyti automobilių.

Skamba rimtai, kol neatsiverti oficialių pirkimo ir pardavimo dokumentų. O ten juodu ant balto parašyta, kad aplinkos sutvarkymas apskritai nebuvo sutarties objektas. Į pardavimo kainą nebuvo įskaičiuotos nei trinkelės, nei vejos, nei gatvės bortai ar vandens latakai. Teisiškai kalbant, pardavėjas šių daiktų nepardavė, o pirkėjai už juos nemokėjo.

„Aplinkos tvarkymo išlaidos į žemės sklypo dalies kainą (ji siekė 11 tūkst. eurų) nebuvo įtrauktos. Jei teismas patenkintų ieškovų reikalavimą ir priteistų beveik po 10 tūkst. eurų kiemui tvarkyti, tai reikštų, kad pirkėjai žemės sklypą pajūryje gavo faktiškai neatlygintinai“, – sakė A.Plynius.

„Avarinių“ namelių verslas

Kol teismo salėje skambėjo dramatiški ieškovų kaltinimai apie netvirtas sienas, pelėsį, išsiklaipiusias trinkeles, grėsmę pastatų griūčiai ir ypatingą graužikų veislę, skaitmeninėje erdvėje – visai kitoks gyvenimas.

Tie patys „avariniai“ namai sėkmingai figūruoja „Booking“ ir „Airbnb“ platformose. Prisidengus pseudonimu „MonHouse“ už naktį šiose neva griūvančiose vilose prašoma 141 euro.

[[ge:lrytas:lrytas:43036411]]

Viename skelbimų rašoma: „Palangos pašonėje, Monciškėse, nuomojamas naujas, jaukus, kondicionuotas 3 miegamųjų 86 kvadratinių metrų ploto namas aptvertoje teritorijoje. Iki jūros – vos 7 minutės pėsčiomis.“

Ir, atrodo, nuomotojams verslas sekasi puikiai – dokumentuose minimi net 52 poilsiautojų atsiliepimai, kuriuose namai giriami už puikų įrengimą, tvarką ir patogų parkavimą.

„Įvertinus man priteistą 31 tūkstantį eurų, realiai aš iš R.Skučo už parduotą namą gavau 109 tūkstančius eurų. Vadinasi, jeigu teismas patenkins ieškinį, jam namas kainuos 4 tūkstančiais pigiau negu pirko“, – stebėjosi A.Plynius.

Save vadina nukentėjusiuoju

Įspūdingos sumos reikalaujantis R.Skučas nesijaučia esantis pinigų išlupinėtojas: „Tai ne A.Plynius, o mes esame nukentėję. Nuslėpdamas mokesčius nuo valstybės jis komerciniu būdu statė namus ir mums pardavė sąmoningai nuslėpdamas defektus. Jis mus apgavo.“

R.Skučas nepanoro atsakyti į žurnalistą dominančius klausimus pareiškęs, kad viską išdėstys raštu. Po kelių dienų R.Skučas ir J.Gurstis atsiuntė identiškus kaip ir jų namai atsakymus.

Nors buvo paprašyta paaiškinti, kodėl vienodi namai buvo nupirkti už skirtingą, 80 tūkstančių eurų besiskiriančią kainą, kaip galima atlikti ekspertizę per atstumą, kodėl reikalaujama pinigų už trinkeles, kurios net nebuvo parduotos, atsakymų į šiuos klausimus negauta.

„Norėčiau sulaukti įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriam nedarytų įtakos tendencingai proceso dalyvio viešai teikiama informacija“, – rašė abu giminaičiai.

Raštuose jie pabrėžė, jog yra privatūs asmenys, aiškino, kad jų kritikos ribos yra daug siauresnės, ir pasiūlė susipažinti su byloje jų pateiktais įrodymais.

Užkirto kelią restitucijai

Prasidėjus teismo procesui A.Plynius pasiūlė: „Jeigu tie nameliai tokios prastos būklės, grąžinkite juos mums, o mes jums grąžinsime sumokėtus pinigus.“

Bet nė vienas iš naujųjų savininkų nepanoro atiduoti savo būstų.

Paaiškėjo, jog prieš teikdami ieškinius R.Skučas ir J.Gurstis ėmėsi apsisaugojimo priemonių, kad teismas negalėtų taikyti restitucijos.

Likus vos kelioms dienoms iki pretenzijų A.Plyniui pateikimo, kai dokumentuose staiga atsirado apokaliptiniai pastatų trūkumai, R.Skučas ir J.Gurstis nutarė... apsikeisti savo namais. Ir 2023 m. birželį sudarytoje notarinėje mainų sutartyje abu vyrai juodu ant balto patvirtino: turtas neturi jokių paslėptų trūkumų, dėl kurių jo būtų negalima naudoti pagal paskirtį.

Teisininkų vertinimu, toks netikėtas veiksmas nebuvo atsitiktinis – tai galimai iš anksto suplanuotas taktinis manevras siekiant neleisti A.Plyniui pritaikyti restitucijos. Kitaip tariant, buvo specialiai užkirstas kelias pardavėjui susigrąžinti neva brokuotus namus ir atiduoti už juos gautus pinigus. Kadangi turtas formaliai jau perleistas per mainus, restitucija tampa teisiškai nebeįmanoma.

Šioje schemoje atpirkimo ožiu gali likti trečias pirkėjas – odontologijos bendrovė „Dens Novus“. Kitaip nei gudriai namais susikeitę giminaičiai, ji neapsidraudė. A.Plyniaus duktė, iš kurios įmonė pirko būstą, netruko tuo pasinaudoti – ji kreipėsi į teismą su priešieškiniu, paprašė taikyti restituciją, grąžinti sumokėtus pinigus ir susigrąžinti savo buvusį turtą.

Dabar Šiaulių apygardos teismas turėtų nuspręsti, ar iš tiesų A.Plynius sąmoningai paslėpė namų defektus, o gal vis dėlto ieškovai, pasiremdami formaliomis sąmatomis, bandė nesąžiningai praturtėti.

Namų pajūryje pirkėjai užsimojo galutinai nugręžti pardavėją: teisme – kalbos apie stogus ryjančius mutantus (7)