„Situacija dėl valstybės skolos lygio tikrai valdoma, žinoma.Skola irgi nėra konstanta, ji reaguoja į aplinkybes“, – Seimo konservatorių frakcijoje trečiadienį, liepos 8 d., kalbėjo T. Valys.
Valstybės kontrolė (VK) vertina, kad 2026–2029 m. laikotarpiu valdžios sektoriaus skola išaugs nuo 45 iki 55,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o išlaidos palūkanoms – nuo 1,1 iki 1,8 mlrd. eurų.
Anot būsimo finansų ministro, skolos lygis bus valdomas, tuo pat metu išlaikant šalies ekonomikos augimo tempą.
Opozicija kelia klausimą dėl T. Valio kompetencijos: „Tai yra labai pavojingas kandidatas“
„Dėl skolos valdymo – be jokios abejonės, mes išlaikysime šitą prioritetą, tikrai nėra keliamos kažkokios revoliucijos ar ypatingi pokyčiai. Iš kitos pusės, jūs patys suprantat, kad bet koks augimas, bet kokia ambicija reikalauja visų įmanomų priemonių“, – sakė T. Valys.
„Bet aš jus tikinu, kad atsakingai valdant valstybės skolos procesus įmanoma subalansuoti mūsų ambicingą viziją likti regioniniais ekonominio atsparumo lyderiais, taip pat ir išlaikyti ambiciją turimą gynybos finansavime, kas mums yra labai svarbu, kas ir sudaro mūsų išskirtinumą regione ir konkurencingumą“, – pridūrė paskirtasis ministras.
Susiję straipsniai
Anot T. Valio, bus laikomasi fiskalinės drausmės taisyklių, jis tikino nesantis didesnio biudžeto deficito šalininkas.
„Deficitas, kiekvienas papildomas skolinimas privalo būti pagrįstas. Yra nuogąstavimų, kad Lietuvos skolinimosi reitingas nukritęs, bet buvo ignoruojamas faktas, kad tų pačių JAV irgi reitingas buvo sumažėjęs, ne tik kelių bendrovių. Finansinis patikimumas yra strateginis turtas. Mes šitai saugosime. Ir galų gale gynybos finansavimas privalo būti paremtas fiskalinėmis normomis“, – teigė jis.
Paskirtasis ministras taip pat ragino „negąsdinti rinkų“ retorika apie galimą fiskalinės drausmės nesilaikymą.
„Tikrai yra galimybių nesusilpninti gero įdirbio, gerų rezultatų, kurie pasiekti, ir tikrai fiskalinė politika negali būti regionų vystymosi, ekonomikos augimo stabdis, ji turi būti subalansuota. Čia – pagrindinė žinutė“, – kalbėjo T. Valys.
Fiskalinę drausmę numatantys Mastrichto kriterijai nustato, kad biudžeto deficitas neturi viršyti 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), valstybės skolos lygis – 60 proc. BVP.
Šių metų valstybės biudžete deficitas siekia 2,8 proc. nuo BVP, valdžios sektoriaus skola – 45,4 proc. BVP.
VK anksčiau skelbė, kad jei Lietuva greitu metu nepriims sprendimų dėl papildomų tvarių biudžeto pajamų šaltinių, ateityje šaliai gali tekti rinktis tarp gynybos finansavimo ir kitų viešųjų paslaugų.
Anot valstybės kontrolierių, atsižvelgus į įprastai priimamus politinius sprendimus biudžete kelti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), pensijas ir kitas išlaidas, valdžios sektoriaus deficitas 2028 m. galėtų siekti apie 3 proc. BVP.
Tuo metu 2029 m., anot VK, šią ribą Lietuva galėtų viršyti, papildomą spaudimą viešiesiems finansams taip pat kuriant išaugusiam gynybos finansavimo lygiui, europinė išlyga kuriam taikoma iki 2028 m.