Ekonomistai vis dažniau kalba apie situaciją, kai skaičiai rodo klestėjimą, o kasdienybė – nuolatinę kovą dėl išgyvenimo.
62 savaičių metų paradoksas
Ekonomistas Orenas Cassas su tyrimų grupe „American Compass“ sukūrė vadinamąjį išgyvenimo kainos indeksą. Jis skaičiuoja, kiek savaičių turi dirbti vidutinis darbuotojas, kad išlaikytų tipinę keturių asmenų šeimą.
D. Trumpo turtas per pirmuosius kadencijos metus kone patrigubėjo: priežastis sukėlė pasipiktinimą
Į krepšelį įtraukiami baziniai dalykai: maistas, kuklus būstas, šeimos sveikatos draudimas, automobilis darbui ir studijos vaikams. 1985 m. tam pakako maždaug 40 savaičių darbo per metus.
Šiandien toks pats gyvenimo lygis kainuoja apie 62 savaites – daugiau nei vieneri kalendoriniai metai. Tai reiškia, kad net padidėjus atlyginimui nuo maždaug 410 iki 1 100 eurų per savaitę, perkamoji galia smuko.
Susiję straipsniai
Didysis ketvertas: būstas, vaikai, sveikata, automobilis
Didžiausią spaudimą šeimų biudžetui daro keturios sritys. Pirmiausia – būstas. Jei anksčiau namas kainuodavo apie tris metines šeimos pajamas, dabar didmiesčiuose tai dažnai viršija penkias ir daugiau.
Pradinė įmoka už vidutinį būstą JAV šiandien gali siekti 70–80 tūkst. eurų, sumą, kurios dauguma nuomininkų tiesiog nepajėgia sutaupyti. Po 2008 m. krizės į rinką aktyviai atėjo stambūs fondai, supirkę dešimtis tūkstančių namų ir pavertę juos nuomos verslu.
Vaikų priežiūra tapo dar viena milžiniška eilute. Vidutinės metinės išlaidos vienam vaikui siekia per 12 tūkst. eurų, dviems – per 24 tūkst. eurų, o brangesniuose miestuose gali suvalgyti 30–40 proc. šeimos, uždirbančios apie 90 tūkst. eurų per metus, pajamų.
Sveikatos draudimas irgi brangsta greičiau nei atlyginimai. Vidutinės šeimos draudimo paketas šiandien atsieina apie 23–25 tūkst. eurų per metus, iš kurių darbuotojai savo daliai skiria kelis tūkstančius eurų iš atlyginimo.
Be automobilio daug kur JAV dirbti tiesiog neįmanoma. Naujo automobilio lizingo įmoka priartėjo prie 680–700 eurų per mėnesį, o draudimas kainuoja per 1,8 tūkst. eurų per metus, neskaičiuojant degalų ir remonto.
Skolos, „vibrecija“ ir užstrigusi svajonė
Augančios kainos verčia vidurinę klasę gyventi skolon. Kreditinių kortelių, automobilių ir studijų paskolų likučiai JAV pasiekė istoriškai aukštus lygius, o vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių vėluoja mokėti įmokas.
Apklausos rodo, kad apie pusė daug uždirbančių namų ūkių pripažįsta nuolat nešiojantys kredito kortelių skolą, dažnai tam, kad padengtų kasdienes išlaidas. Esant 18–20 proc. metinėms palūkanoms, net 4,5 tūkst. eurų skola kasmet kainuoja šimtus eurų, kurie nekuria turto, o tik perka laiką.
Ekonomistai šią nuotaiką vadina „vibrecija“ – kai oficialūs rodikliai žali, bet žmonės jaučiasi gyvenantys nuolatinėje krizėje. Dalis šio jausmo stiprinama socialiniuose tinkluose, kur algoritmai iškelia kraštutinius pavyzdžius ir didina nerimą.
Jaunesnėms kartoms ši realybė ypač skaudi. Pirmojo būsto pirkėjų amžiaus vidurkis JAV jau pasiekė 40 metų, o vis didesnę reikšmę įgyja paveldėjimas, o ne darbas. Tokiu būdu klasikinė Amerikos svajonė – kad vaikai gyvens geriau nei jų tėvai – tampa vis labiau trapi.