Viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) projekto B dalies finansavimo sutartys buvo sudarytos su EIB ir SEB banku – kiekvienas iš jų skyrė po 86 mln. eurų finansavimą.
Projekto C dalies finansavimo sutartys sudarytos su EIB ir „Swedbank“, atitinkamai užtikrinusių po 98,4 ir 98,5 mln. eurų paskolas.
„Merko statyba“ generalinio direktoriaus Sauliaus Putrimo teigimu, gautas finansavimas leidžia pradėti Rūdninkų karinio miestelio antrąjį statybų etapą.
Susiję straipsniai
Taip pat pranešama, kad į Rūdninkų projekto įgyvendinimą kaip investuotojas ir būsimos infrastruktūros valdytojas bei prižiūrėtojas pritraukta nekilnojamojo turto bendrovė „Kapitel“.
Tiesa, „Merko statyba“ žada likti pagrindiniu projekto projektavimo ir statybos rangovu bei išlaikyti 30 proc. dalį projekto bendrovėse bei pastatų valdymo ir priežiūros paslaugas teikiančioje bendrovėje.
Penktadienį Krašto apsaugos ministerija (KAM) taip pat pranešė, kad nuo liepos 13 d. įsigaliojant viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) sutartims su bendrove „Merkio statyba“, visa apimtimi pradedamas Rūdninkų karinio miestelio antrojo etapo B ir C dalių įgyvendinimas.
Anot ministerijos, antrojo etapo vystymo metu bus sukurta visa reikalinga moderni karinė infrastruktūra, karinio poligono teritorijoje taip pat bus įrengti keliai, takai, aikštelės, lauko apšvietimas, lietaus surinkimo sistemos ir sutvarkyta aplinka.
Kaip praneša KAM, Rūdninkų karinio miestelio antrojo etapo B ir C dalių bendra nominali vertė gali siekti apie 700 mln. eurų (be PVM).
Planuojama, kad užbaigus statybas Rūdninkuose, maždaug už 23 km į pietus nuo Vilniaus ir už 35 km nuo sienos su Baltarusija, 170 hektarų plote, įsikurs karinė bazė, skirta iki keliems tūkstančiams karių.
Bazė turėtų pradėti veikti 2028 m. pradžioje.
ELTA primena, kad Berlynas 2023 metų rudenį patvirtino, kad Lietuvoje nuolatiniam buvimui dislokuos kovinės parengties brigadą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuota, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.