Rusijai liko nedaug likvidžių rezervų – jais nebepavyks užkimšti biudžeto skylės. Kalbama ne apie greitai besivystančią didelio masto krizę, o apie laipsnišką problemų kaupimąsi ir žmonių gyvenimo sąlygų blogėjimą. Ir šis procesas nesustos, kol nesibaigs karas Ukrainoje, rašo „bbc.com“.
Kai kuriuose Rusijos regionuose prie degalinių tįsta kilometrinės eilės, kuriose žmonės stovi valandų valandas.
Pažeidus tiekimo grandines, transporto įmonėms sunku rasti benzino: dėl to jau vėluoja krovinių pristatymas, o rinkoje skamba įspėjimai, kad brangs logistika, kartu su ja – ir prekės.
Degalų stokojanti Rusija ieško naujų būdų: benziną pradėjo pirkti iš Indijos
Problemų kyla ir taksi vairuotojams, kurie rečiau išvyksta į maršrutus. Kuo mažiau taksi mieste, tuo aukštesnės jų paslaugų kainos. Kai kuriuose regionuose pablogėjo ir viešojo transporto veikla.
Dėl degalų trūkumo gali nukentėti ir žemės ūkis. Ūkininkams besiskundžiant dyzelino trūkumu gali vėluoti derliaus nuėmimas.
Susiję straipsniai
Degalų krizė tapo nauju smūgiu Rusijos ekonomikai. Šių metų sausį rusus išgąsdino kainų kilimas parduotuvėse dėl padidinto pridėtinės vertės mokesčio. Vėliau dėl mokesčių padidinimo smulkusis ir vidutinis verslas atsidūrė ant uždarymo ribos. Dar vieną smūgį verslui sudavė nuolatiniai interneto atjungimai ir populiarių išteklių, įskaitant „Telegram“ ir „WhatsApp“, blokavimai.
Šliaužianti krizė
Šių metų pirmąjį ketvirtį Rusijos ekonomika susitraukė 0,2 proc. – šis nuosmukis daugiausia buvo susijęs su apdirbamąja pramone ir statybomis. Per minėtą laikotarpį investicijos sumažėjo 14 proc.
Kol kas nėra duomenų apie bendrojo vidaus produkto augimo tempus antrajame ketvirtyje, tačiau, sprendžiant iš netiesioginių duomenų, ekonomika arba patyrė nedidelį nuosmukį, arba labai silpną augimą.
„Pagrindinis šalies ekonomikos augimo variklis – namų ūkių vartojimas, o kiti sektoriai greičiausiai smunka arba neauga“, – aiškina ekonomistas Jevgenijus Nadoršinas.
Jei atskirai pažvelgtume į perdirbamąją pramonę, ten vis dar gerai sekasi su gynybos kompleksu susijusiems sektoriams – metalo gaminių ir transporto priemonių gamybai. Civiliniai sektoriai, pavyzdžiui, drabužių, popieriaus ar net tabako gamyba, patiria nuostolių.
Verslo įmonės nenori samdyti naujų darbuotojų vietoj išėjusiųjų ir skundžiasi dėl didėjančių sąnaudų. Konkrečiai paslaugų įmonės skundžiasi dėl silpnos paklausos ir sumažėjusių pardavimų. Daugelis priverstos atleisti darbuotojus.
2026 m. pradžioje Rusijoje užsidarė 209 tūkst. mažų ir vidutinių įmonių. Tai 9 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, rašo žurnalas „Forbes“. Ypač smarkiai nukentėjo madingų drabužių prekių ženklai, viešojo maitinimo įstaigos ir įvairios grožio paslaugos.
Pačios įmonės uždarymą aiškina tuo, kad negali susidoroti su padidėjusiais mokesčiais ir daugybe valdžios institucijų įvestų mokėjimų, taip pat su pernelyg brangiais kreditais.
Degalų krizė vargu ar palengvins padėtį. Įmonių išlaidos išaugs dėl brangesnės logistikos ir gamybos sąnaudų.
Kol kas benzino trūkumas neturi didelės įtakos infliacijai. Tačiau centrinio banko vadovė Elvira Nabiulina susirūpinusi dėl galimų rizikų.
Nuo praėjusių metų gegužės reguliavimo institucija nuosekliai mažina bazinę palūkanų normą – nuo 21 proc. iki dabartinių 14,25 proc. Savo laiku centriniam bankui teko pakelti palūkanų normą iki šio lygio dėl aukštos infliacijos, kurią sukėlė ekonomikos perkaitimas ir didelės karinės išlaidos. Nuo tada centrinis bankas palaipsniui mažina palūkanų normą, tačiau tempas gana lėtas. Tai sulaukia aštrios verslo kritikos.
Jei dėl benzino trūkumo kainų augimas paspartės, centrinis bankas bus priverstas dar labiau sulėtinti palūkanų normos mažinimo tempą arba padaryti pertrauką šiame procese – o tai sukels dar piktesnę verslo kritiką. Taigi benzino krizė pagilins Rusijos ekonomines problemas.
Pagrindinė rizika
Pagrindinė rizika Rusijos ekonomikai tebėra biudžeto problemos. Remiantis birželio 26 d. duomenimis, biudžeto deficitas siekė beveik 8 trln. rublių (91,84 mlrd. eurų), nors buvo planuota 5 trln. rublių (57,38 mlrd. eurų).
Nuo metų pradžios iki birželio Rusijos naftos ir dujų pajamos sudarė 3,6 trln. rublių (41,31 mlrd. eurų) – tai beveik 23 proc. mažiau nei per tą patį 2025 m. laikotarpį.
Atrodytų, kad Rusija turi pakankamai rezervų, kad susidorotų su biudžeto deficitu. Nacionaliniame gerovės fonde – pagrindiniame šalies rezerviniame fonde – yra turto už beveik 13 trln. rublių (149,19 mlrd. eurų). Tačiau tik turtą už 3,5 trln. rublių (40,17 mlrd. eurų) galima greitai ir lengvai parduoti.
Birželio pradžioje agentūra „Bloomberg“ rašė, kad aukšto rango Centrinio banko ir Finansų ministerijos pareigūnai bandė paaiškinti Vladimirui Putinui, jog biudžetas nebegali išlaikyti dabartinio išlaidų lygio, ir siūlė sumažinti karo finansavimą. V. Putinas pasiūlė sumažinti civilines išlaidas.
Jei tai įvyks, tai vėl turės neigiamą poveikį šalies ekonomikos augimo tempams. Rusijos ekonomikos plėtros ministerija šiais metais prognozuoja 0,4 proc. ekonomikos augimą – iš esmės tai yra stagnacija, Tarptautinis valiutos fondas – 1,1 proc. Net jei išsipildytų ši pakankamai optimistinė prognozė, tai vis tiek būtų labai silpnas augimas, nesugebantis padengti didėjančių biudžeto išlaidų.
Ekonomikos militarizavimas, biudžeto problemos ir civilinių sektorių stagnacija iš esmės atima iš Rusijos ekonomikos ateities augimo perspektyvas.
„Ilgalaikį augimą lemia investicijos, technologijos, žmogiškasis kapitalas, o visose šiose srityse Rusija susiduria su didelėmis problemomis“, – mano Barselonos Pompeu Fabra universiteto profesorius Rubenas Enikolopovas, pridurdamas apie darbo jėgos trūkumą.
Rublio kursas – pagal „xe.com“.