Tuo metu Latvijos, bendrovės duomenimis, elektros kaina ūgtelėjo 12 proc., iki 92,32 Eur/MWh, o Estijoje – 7 proc. iki 64,25 Eur/MWh.
„Birželį elektros kainų augimą Baltijos šalyse daugiausia lėmė smarkiai sumažėjusi vėjo elektrinių gamyba. Nors pigesnė elektra Šiaurės šalyse didino importą į Baltijos regioną, o saulės elektrinės pagamino daugiau elektros energijos, to nepakako kompensuoti vėjo generacijos kritimo. Tai dar kartą parodo, kad elektros kainas regione lemia skirtingų gamybos šaltinių balansas, oro sąlygos ir elektros srautai tarp valstybių“, – pranešime cituojama „Elektrum Lietuva“ vadovė Neringa Petrauskienė.
Birželį elektros importas į Baltijos šalis, palyginti su geguže, padidėjo 15 proc. Daugiausia įtakos, bendrovės teigimu, tam turėjo 7 proc. išaugę elektros srautai iš Suomijos į Estiją per „EstLink“ jungtis. Tuo metu importas iš Švedijos į Lietuvą per „NordBalt“ jungtį padidėjo 41 proc., o srautai iš Lenkijos per „LitPol Link“ – 20 proc.
Susiję straipsniai
Bendras elektros poreikis Baltijos šalyse per tą patį laikotarpį buvo 4 proc. mažesnis nei gegužę ir siekė 1 979 gigavatvalandes (GWh). Lietuvoje elektros vartojimas padidėjo 2 proc. ir sudarė 944 GWh. Tuo metu elektros gamybos apimtys šalyje sumažėjo 10 proc. iki 860 GWh, todėl Lietuva birželį pasigamino 91 proc. jai reikalingos elektros energijos.
Elektros gamyba Baltijos šalyse birželį sumenko 13 proc. iki 1 639 GWh. Bendrovės duomenimis, Lietuvoje pagaminta 860 GWh elektros energijos, Latvijoje – 448 GWh, o Estijoje – 331 GWh.
Birželį Baltijos šalys bendrai pasigamino 83 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje šis rodiklis siekė 91 proc., Latvijoje – 87 proc., o Estijoje – 64 proc.