Vasara jau įpusėjo, būsto nuomos rinka kaista nuo skelbimų. Tik pastaruosiuose akis neretai bado vienas svarbus sakinys, kuriame minimas vienkartinis tarpininkavimo mokestis.

Šio arba visai nėra, arba nurodoma, kad jį sumokėti turi nuomininkas. Peržvelgus naujausius puslapyje Aruodas.lt įkeltus skelbimus, pavyko aptikti bent dešimt variantų su sąlyga, kad sutarus dėl buto nuomos, už brokerio paslaugą atsiskaito būtent tas, kuris ieško būsto.

Dar įdomiau tai, kad daugeliu atvejų tikslus tarpininkavimo mokesčio dydis nėra įvardijamas. Tačiau iš įvardytų sumų matyti, kad mokestis gali siekti bent pusę vieno mėnesio nuomos dydžio. Pavyzdžiui, už butą Vilniuje, kurio nuoma sieka 600 Eur mėnesiui, brokeris iš nuomininko prašo 300 Eur už suteiktą tarpininkavimo paslaugą.

Dar vienas perliukas Kaune – už butą, kurio nuomos kaina keturioms savaitėms siekia 840 Eur, brokeris iš nuomininko prašo vienkartinio 320 Eur mokesčio. O paties buto savininkui nuomininkas įsikeldamas turėtų sumokėti dar ir dviejų mėnesių nuomos depozitą. Tad įsikelti į tokį butą kainuotų lygiai 2 tūkst. Eur. Ir tai – neskaitant nuomos, už kurią įsikėlimo metu dažniausiai sumokama mėnesiui į priekį.

[[ge:lrytas:lrytas:42837178]]

Pavyko aptikti ir tokį skelbimą, kur vien tarpininkavimo mokesčiu brokeris neapsiriboja – prašo ir vienkartinio sutarties sudarymo mokesčio.

Kyla pagrįstas klausimas – ar tikrai už tai turi mokėti nuomininkas?

Tai laiko absurdu

Kaip galima pastebėti socialiniuose tinkluose, ši tema žmonėms iš tiesų kelia nemenką pasipiktinimą. „Kas čia per nesąmonė?“, „Nesuvokiama“, – štai taip apie šią tendenciją atsiliepė gyventojai.

[[ge:lrytas:lrytas:43026278]][[ge:lrytas:lrytas:43029955]][[ge:lrytas:lrytas:43026877]]

Jiems pritarė ir į nuomojamą būstą neseniai persikėlęs vilnietis Kristupas. Nors jam tarpininkavimo mokesčio ir nereikėjo mokėti, ieškodamas buto vyras pastebėjo nemažai tokių skelbimų, kuriuose nurodytos sąlygos nebuvo itin palankios nuomininkams.

„Manau, kad tai yra nesąžininga, nes šis procesas ir taip pareikalauja nemažai finansų – kalbant vien apie depozitą, ypač, kai yra prašoma dviejų mėnesių nuomos mokesčio sumos.

Ir dar mokėti atskirai už tarpininkavimą, kur to kontakto su brokeriu net nereikia daug... Užtenka su juo tik keletą kartų pabendrauti. Absurdiška“, – kalbėdamas portalui Lrytas stebėjosi Kristupas.

Vilniečio nuomone, tuo atveju, kai yra samdomas brokeris, tai tampa pagalba butą išnuomoti norinčiam savininkui, o ne tam, kuris buto ieško.

„Kad patiems nuomotojams nereikėtų gaišti savo laiko, kad būtų, kas aprodo butą, papasakoja. Jeigu jiems ši paslauga yra naudingesnė, jie ir turėtų už ją susimokėti.

Man juk yra visiškai nesvarbu, kas aprodo tą butą – pats nuomotojas ar brokeris. Bet kodėl aš turiu mokėti už tai, kad mano nuomotojas sutaupys laiko?“ – klausimą kėlė vilnietis.

[[ge:lrytas:lrytas:43149313]]

„Juodieji“ brokeriai

NT brokerė Austėja Kriščiūnaitė pripažino – dalis brokerių iš tiesų dirba tokiu principu, kai atlygį už suteiktą paslaugą ima ne iš buto savininko, o iš nuomininko.

Vis tik jos nuomone, pačiam nuomininkui saugiausia, kai brokeris yra pasirašęs tarpininkavimo sutartį, kurioje numatyta, kad atlygį už darbą moka savininkas.

„Tai yra saugu, patikima, žmogus supranta, kad turi reikalą su agentūra, kuri saugo savo vardą, nes bet koks nukrypimas, kuris kainuos 300 Eur kažkam į kišenę, labai stipriai pakenks reputacijai.

Iš kitos pusės, kodėl nuomininkas turėtų mokėti brokeriui už tai, kad jis atidaro duris, aprodo butą ir duoda pasirašyti sutartį? Mes su kolegomis juokaujame, kad tai yra „juodieji“ brokeriai. Taip būti neturėtų“, – savo nuomone dalijosi A. Kriščiūnaitė.

Legalus apgaudinėjimas

Pašnekovei pritaria ir NT ekspertas Laurynas Bilotas – esą esminis verslo principas yra toks, kad už paslaugą visada moka tas, kas ją ir užsako. Tai turėtų būti išlaikoma ir suteikiant būsto nuomo tarpininkavimo paslaugą.

„Šiuo atveju paslauga suteikiama nuomotojui. Jis gauna visą naudą – brokeris derasi už jį, atlieka viską, kad klientas gautų geriausias sąlygas. Tai reiškia, kad spaudi kitą šalį gauti prastesnes sąlygas ir dar paimi iš jo mokestį.

Mano nuomone, tai yra legalus apgaudinėjimas, kurio niekas nėra suvaržę. Tai yra naudojimasis, nes žmogui reikia padengti ne tik depozitą, nuomos ar naujų daiktų išlaidas, bet dar yra užkraunamas ir tarpininkavimo mokestis“, – teigė L. Bilotas.

[[ge:lrytas:lrytas:43149319]]

Aiškėja, kad už nuomos tarpininkavimo paslaugą dažniausiai prašoma vieno mėnesio nuomos dydžio mokesčio. Taip pat gali būti taikomas pridėtinės vertės mokestis (PVM), jei paslaugos teikėjas yra PVM mokėtojas.

L. Biloto manymu, turėdamas pasirinkimą tarp kelių būstų, nuomininkas rinktųsi tą, kurio skelbimo sąlygose neprašoma padengti aptariamo mokesčio. Bet jei žmogus turi vienintelį pasirinkimą, tokio mokesčio perkėlimą nuomininkui galima laikyti ir manipuliacija, nes ieškančiam būsto nelieka kitos išeities, kaip tik sutikti su jam nenaudingomis sąlygomis.

„Tarpininkavimo mokesčio iš nuomininko prašo tie brokeriai, kurie įprastais būdais nesugeba susirasti sau klientų. Dažnu atveju tai yra prasti brokeriai, nekokybiškai atliekantys savo darbą.

Labai lengva parduoti paslaugą, kai pasakai žmogui, kad jam padėsi ir tai jam nieko nekainuos. Arba kainuos pigiau, nes būna brokerių, kurie pinigus ima iš abiejų pusių“, – blogąja praktika dalijosi pašnekovas.

Ispanai jau ėmėsi griežtų priemonių

Pasirodo, ši problema aktuali ne tik Lietuvoje. Su panašiais ginčais susiduria ir Ispanija – šalis, kurią dėl gyvenimo būdo, klimato ir NT rinkos dažnai renkasi ir Lietuvos gyventojai.

NT agentūros, nuomininkams galimai neteisėtai taikiusios komisinius, šiemet jau pateko į Ispanijos vartotojų organizacijos (OCU) akiratį. Organizacija nurodė, kad šios agentūros iš nuomininkų reikalavo sumokėti maždaug vieno mėnesio nuomos dydžio mokestį ir 21 proc. PVM, kai kuriais atvejais šį mokestį įvardydamos kaip „paslaugos mokestį“.

Dar įdomiau tai, kad bent viena iš tokių agentūrų negalėjo paaiškinti, kokios konkrečios paslaugos įtrauktos į vadinamąjį „paslaugos mokestį“, taip pat nepateikė įrodymų, kad šis mokestis buvo neprivalomas.

Ispanijos būsto nuomos teisės aktai numato, kad NT administravimo ir nuomos sutarties sudarymo išlaidas turi prisiimti būsto savininkas, o ne nuomininkas. OCU vertinimu, tokie mokesčiai negali būti perkeliami nuomininkui, jei jie susiję su tarpininkavimu sudarant nuomos sutartį.

Praktika rodo, kad Ispanijoje panašūs veiksmai verslui gali skaudžiai atsirūgti. Štai dar balandį šios šalies institucijos dėl piktnaudžiaujančios praktikos nuomininkų atžvilgiu skyrė 3,6 mln. eurų baudą vienai NT bendrovei.

[[ge:lrytas:lrytas:43149317]]

Pastaruoju atveju iš nuomininkų buvo ne tik reikalaujama padengti nuomos administravimo išlaidas, bet ir primetamas draudimas, siūlomos nepageidautinos papildomos paslaugos.

OCU pažymi, kad papildomos paslaugos gali būti apmokestinamos tik tuo atveju, jei nuomininkas jų aiškiai paprašė arba savanoriškai sutiko jas įsigyti pagal atskirą sutartį.

Nė nesudvejoję tokį mokestį vadina legaliu apgaudinėjimu ir prilygina absurdui: „Kas čia per nesąmonė?“ (2)