Atsiskaityti už prekes banko kortele paprasta. Savitarnos kasų „Norfos“ parduotuvėse yra daug, tad skubėti ties jomis nereikia.
Nuskenavus prekių kodus bei mobiliajame telefone „Norfos“ programėlėje esantį QR kodą – pasinaudojus elektronine nuolaidų kortele, kasos ekrane iškart regima galutinė mokėtina suma.
Pakanka priliesti banko kortelę prie aparato, ir įsigytas prekes belieka susikrauti į pirkinių maišelius.
Susiję straipsniai
Pasak 163 parduotuves Lietuvoje valdančios bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininko ir gamybos bei logistikos įmonės „Rivona“ generalinio direktoriaus Dainiaus Dundulio, atsiskaitymas už prekes bankų kortelėmis, vertinant gautas pinigų sumas, kasmet padidėja apie 5 proc.
„Pastaruoju metu apie 60 proc. visų prekių „Norfos“ tinkle nuperkama atsiskaitant bankų kortelėmis. Taip gauti pinigai mums yra kone 10 kartų brangesni nei į kasą įdėti grynieji pinigai“, – užsiminė D.Dundulis.
Turi ne tik privalumų
„Mažmeninės prekybos tinkle atsiskaitymas už parduodamas prekes bankų kortelėmis turi ir teigiamų, ir neigiamų aspektų. Didžiausias privalumas – tai saugiau, nes savitarnos kasose, kuriose atsiskaitoma tik kortelėmis, nekaupiami grynieji pinigai. Be to, darbuotojams nereikia skirti laiko pinigams suskaičiuoti, o tai padaryti privalu, kai grynieji pinigai perduodami inkasavimo bendrovei, kuri juos nuveža į banką.
Atsiskaitant kortele išvengiama ir nesusipratimų, kurių pasitaiko, kai kasos darbuotojai paima už prekes grynuosius pinigus ir atiduoda grąžą. Kortelės pašalina vadinamąjį žmogiškąjį veiksnį – apsaugo nuo darbuotojų klaidų. O ir patiems pirkėjams atsiskaityti kortele už prekes yra saugiau ir patogiau nei skaičiuoti grynuosius eurus“, – situaciją apibūdino „Norfos“ vadovas.
O štai versle atsiskaitymas už prekes banko kortelėmis turi keletą neigiamų aspektų.
Vienas jų – iš pirkėjų kortelių į bendrovės „Norfos mažmena“ sąskaitą elektroniniais kanalais pinigai už pirkinius patenka ne iš karto. Dažniausiai tam prireikia kelių dienų ar net savaitės.
Tačiau kelios dienos praeina ir tais atvejais, kai inkasuojami grynieji pinigai. Jie į įmonės sąskaitą patenka anaiptol ne tą pačią dieną, kai parduodamos prekės.
„Vis dėlto didžiausias atsiskaitymo bankų kortelėmis trūkumas – daug didesnis tokių pinigų aptarnavimo mokestis. Už grynųjų pinigų inkasavimą per metus tokią paslaugą teikiančiai įmonei sumokame kelis šimtus tūkstančių eurų. O bankams už jų paslaugas – už pirkėjų, atsiskaitančių kortelėmis, pinigų pervedimą į mūsų sąskaitą – per metus sumokame ir kelis milijonus eurų. Tiesiog elektroniniais kanalais į mūsų sąskaitą patenkantys eurai mums kainuoja kone dešimtkart brangiau nei grynųjų pinigų įdėjimas“, – paaiškino D.Dundulis.
Anot jo, bankų paslaugų įkainiai, tikėtina, būtų dar didesni, jei ne jų konkurencija.
„Lietuvoje bankų konkurencija dėl atsiskaitymų mažmeninėje prekyboje labai silpna, tačiau gauname vis daugiau užsienio bankų pasiūlymų perkelti pas juos įmonės sąskaitą, iš kurios būtų atsiskaitoma su prekių tiekėjais ir paslaugų teikėjais. Galbūt visa tai mūsų šalyje veikiančius bankus ir verčia sumažinti savo apetitą įkainiams, taikomiems už kortelių aptarnavimą“, – svarstė D.Dundulis.
Kainuoja visos paslaugos
Nors verslui atsiskaitymas kortele už prekes ar paslaugas kelia keblumų, pirkėjams jis – palankus.
Ir atvirkščiai: žmonės, atsiskaitydami grynaisiais pinigais, sumoka už prekes brangėliau nei mokėtų banko kortele.
Mokant kortele visas atsiskaitymo sąnaudas padengia parduotuvės – pirkėjams šis atsiskaitymo būdas nieko nekainuoja ir yra patogus, nes dažniausiai atlyginimai, kaip ir įvairios socialinės išmokos, žmonėms yra pervedama į sąskaitas banke.
O štai didesnės pinigų sumos išgryninimas bankomate jiems gali kainuoti.
„Tačiau nieko nemokamo nėra. Suprantama, kad atsiskaitymo kortelėmis sąnaudas, kaip ir visas kitas sąnaudas, prekybininkai įskaičiuoja į galutinę prekių kainą. Jos bendroje prekės kainoje sudaro labai menką dalį, tačiau niekur nedingsta“, – teigė D.Dundulis. Pasak jo, nors tikslios statistikos nėra, galima numanyti, kad didesniuose miestuose kortelėmis atsiskaitoma dažniau ir didesnėmis sumomis.
Kad atsiskaitymas bankų kortelėmis populiarėja, rodo ir pastaraisiais metais daugėjantis savitarnos kasų skaičius. Maždaug 40 proc. savitarnos kasų, įrengiamų naujose ar rekonstruojamose „Norfos“ parduotuvėse, yra skirtos atsiskaityti ir grynaisiais pinigais. Visose kitose už pirkinius atsiskaitoma tik naudojant bankų korteles.
„Birželio mėnesį po rekonstrukcijos atidarėme didžiausią mūsų tinklo parduotuvę – 5300 kv. metrų ploto „N bazę“ sostinės Savanorių prospekte. Šioje parduotuvėje apsiperka ypač daug žmonių, todėl esame joje įrengę net 22 savitarnos kasas, iš kurių grynaisiais pinigais galima atsiskaityti devyniose“, – sakė „Norfos“ vadovas.
Pasak jo, pastarosios kasos reikalingos tiems pirkėjams, kurie yra įpratę atsiskaityti tik grynaisiais pinigais ir nekeičia šio įpročio.
Išties savitarnos kasa, kurioje galima atsiskaityti grynaisiais pinigais, kainuoja net dvigubai brangiau nei kasa, kurioje atsiskaitoma tik bankų kortelėmis.
Paprastai maždaug pusę tokios kasos kainos sudaro joje esanti grynųjų pinigų priėmimo ir išdavimo įranga.
„Kiti mažmeninės prekybos tinklai grynųjų pinigų priėmimo prietaisą sumontuoja taip, kad jis aptarnautų kelias savitarnos kasas. Bet tai kelia nepatogumų pirkėjams ir mes tokio montavimo būdo atsisakėme“, – paaiškino D.Dundulis.
Reikia turėti ir grynųjų
Pasak „Norfos“ vadovo, jis pats grynaisiais pinigais už prekes ar paslaugas atsiskaito vis rečiau – banko kortelė tapo pagrindine mokėjimo priemone.
„Neseniai atkreipiau dėmesį į tai, kad nebenoriu traukti grynųjų pinigų pirkdamas, tarkim, vos vieną buteliuką vandens. Daug patogiau priglausti kortelę prie mokėjimo aparato nei laukti grąžos ir monetomis užpildyti piniginę. Suprantama, kad buvo laikai, kai atsiskaitydavau tik grynaisiais pinigais. Dabar atrodo, kad taip buvo labai seniai, nes pastaraisiais metais kone visada už pirkinius sumoku naudodamasis kortele“, – savo įpročiais pasidalino D.Dundulis.
Vis dėlto šiek tiek grynųjų pinigų jis visuomet turi piniginėje ir kitiems patartų jų turėti.
„Technika ne visuomet veikia patikimai. Pasitaiko situacijų, kai sutrinka parduotuvių arba bankų informacinių technologijų sistemos, dingsta interneto ryšys, atsiranda įrangos gedimų, todėl atsiskaityti už prekes naudojantis banko kortele kurį laiką nebūna galimybių. Be to, geopolitinė situacija yra gana įtempta, todėl grynųjų pinigų patartina turėti ir nenumatytiems, ekstremaliems atvejams“, – kalbėjo D.Dundulis.